Nauji mokslo metai kitoje mokykloje: dėl ko vaikai ir paaugliai gali nerimauti
Artėjant mokslo metų pradžiai, daugiau tėvų dėmesio reikia ne tik būsimiems pirmokams, bet ir penktokams, gimnazistams ar keičiantiems mokyklą dėl kitų priežasčių. Laukiantys pokyčiai vyresniems vaikams ir paaugliams taip pat dažnai kelią jaudulį, nerimą ar net baimę.
Nepasitikėjimas dėl socialinių įgūdžių ar akademinių pasiekimų
Vaikai ir paaugliai, kurie naujus mokslo metus pradės kitoje mokykloje, taip pat būsimieji penktokai, nors ir tęsdami mokslus toje pačioje mokykloje, gali nepasitikėti savimi, jaudintis dėl socialinių įgūdžių ar akademinių pasiekimų. „Tie, kurių laukia 5-ta klasė, gali nerimauti dėl naujų mokytojų ir pamokų skirtinguose kabinetuose, kitokios nei pradinėje mokykloje vertinimo sistemos. Vaikams būna baisu, kad nežinos, kaip rasti kabinetą ar kad nauji mokytojai juos blogai įvertins“, – pastebi Paramos vaikams centro programos „Big Brothers Big Sisters“ vadovė, psichologė Vaida Gabė.
Neretai tėvams atrodo, kad paaugliai nesijaudina dėl to, kaip reikės nuvažiuoti iki gimnazijos ar joje susiorientuoti. Tačiau ilgametę darbo su paaugliais patirtį turinti psichologė pabrėžia, kad būsimieji gimnazistai gali nerimauti dėl tų pačių dalykų kaip ir jaunesni vaikai: dėl to, kad nežino, kaip nuvykti, kokiuose kabinetuose vyks pamokos, kaip seksis laikytis naujų taisyklių ir, ar pavyks pasiekti norimų akademinių rezultatų. „Paauglystėje prasideda romantiniai santykiai, kurie keičiant mokyklą atneša papildomo jaudulio. Ramybės gali neduoti klausimai, ar patiks klasės draugams, ar pavyks užmegzti draugystę, susirasti bičiulių, sutarti su mokytojais“, – sako V.Gabė.
Kokie ženklai išduoda, kad vaikas ar paauglys blogai jaučiasi?
Nerimas ir baimė dėl laukiančių pokyčių gali pasireikšti sutrikusiu miegu, nuotaikų svyravimais, užsisklendimu. „Ne visuomet šie ženklai yra tik paauglystės požymiai, todėl nereikėtų numoti ranka į pasikeitusią vaiko savijautą. Labai svarbu skirti jam daugiau dėmesio ir pabandyti suprasti tokio elgesio priežastis, ypač, jeigu pastebite valgymo įpročių pokyčius (stipriai sumažėjo maisto kiekis arba išaugo), staiga nustojo užsiimti mėgstama veikla ar bendauti su artimaisiais/draugais, dažnai pasireiškia stiprus pyktis ar prislėgta nuotaika“, – vardija Paramos vaikams centro psichologė.
Prastą emocinę būseną gali išduoti ir dažni skundai galvos, pilvo, kitais skausmais, kai tam nėra medicininės priežasties. Dėmesį suaugusiems reiktų atkreipti ir tada, kai vaikas ar paauglys kalba apie vienišumą, neigiamai save vertina, tampa gynybišku, ypač jautriai reaguoja į kasdienius dalykus.
Svarbu drąsinti ir pasiūlyti pagalbą
„Tiek jaunesni vaikai, tiek paaugliai geriau jausis, jeigu iš suaugusiųjų negirdės žeminimo, nuvertinimo, gėdijimo. Tokie žodžiai: „Nekreipk dėmesio, dar ne tokių dalykų gyvenime bus“, „Toks didelis, o panikuoji dėl niekų“, „Ko čia bijoti“ ir pan. nepadeda pasijusti geriau ir pasitikėti savimi. Labai svarbu vaiką nuraminti ir patikinti, kad jis sulauks praktinės pagalbos. Pavyzdžiui, „Jeigu nesiseks matematika, surasim korepetitorių“, „Kabinetą padės surasti klasės draugai“, „Kelią iki mokyklos, galim kartu išbandyti iki rugsėjo 1-osios“ ir t.t.“, – rekomenduoja programos „Big Brothers Big Sisters“, kurią ne vienerius metus remia Vilniaus miesto savivaldybė, vadovė.
Taip pat svarbu stiprinti vaiko savivertę – padėti įsivardinti stipriąsias puses, dalykus, kurie jam sekasi, įgūdžius, kurie padėjo išspręsti sunkumus praeityje. Reikėtų padėti atrasti raminančių veiklų – pasiūlyti paskaityti, klausyti muzikos, išeiti pasivaikščioti, rašyti dienoraštį. Ir mokyti vaiką nusiraminimo būdų, kurie gali padėti apėmus stiprioms emocijoms – giliai kvėpuoti, skaičiuoti atbuline seka, galvoti ką nors raminančio.
Svarbu palaikyti vaiko socialinius poreikius – skatinti bendrauti su jam svarbiais žmonėmis, užsiimti bendra veikla su draugais. Taip pat skirti vaikui ir paaugliui individualaus dėmesio – atidžiai klausyti, nepertraukinėti, bendraujant atsitraukti nuo telefono ar kompiuterio, namų ruošos darbų, kitų reikalų. Toks dėmesys tiek vaikui, tiek paaugliui parodo, kad jis yra svarbus, mylimas ir reikalingas.
Jeigu mokyklos keitimas vyksta dėl krizinių įvykių, pavyzdžiui, patyčių, tėvų skyrybų, vaikui ir paaugliui gali būti reikalinga papildoma, specialistų, pagalba.
Apie Paramos vaikams centrą. Tai nevyriausybinė organizacija, nuo 1995 m. teikianti psichologinę, socialinę, teisinę pagalbą šeimoms ir vaikams, išgyvenantiems psichologinius sunkumus. Vykdomos programos: „Big Brothers Big Sisters“, „Antras žingsnis“, „Vaikystė be smurto“, „Pozityvi tėvystė“, „Tėvų linija“.
Daugiau informacijos: Vaida Stoškuvienė
Paramos vaikams centro komunikacijos specialistė
Mob. tel. 8 618 84879
El. p. vaida.stoskuviene@pvc.lt