7 mitai apie minios psichologiją0 (0)
Ralph / Pixabay
Ar minia – tai „monstrų“ susibūrimas vienoje vietoje? Ar jie visi pritaria tai pačiai idėjai? Dažnai žmonės miniai priskiria ne pačias geriausias savybes, ir tame nėra nieko keisto. Stereotipas, kad minioje būtinai įvyks koks nors nemalonus įvykis, kartais yra taisyklė, tačiau tai susiję ir su paties minios susibūrimo principu. Viena aišku – tie žmonės dažniausiai nusiteikę eiti viena kryptimi. Sociologai Davidas Schweingruberis ir Ronaldas Wohlsteinas aptiko, kad minia vadinama lengvai valdoma ir paveikiama, spontaniška, keista, patologiškai pavojinga „būtybe“ – taip rašoma kone visuose vadovėliuose. Tačiau sociologai laužo mitus. Ar jūs pritarsite jiems?
Mitas: minios spontaniškos
Dažniausiai paplitęs mitas apie minas – tai joms būdingas spontaniškumas, arba dar blogiau, kad jose veši blogis, smurtas ir chaosas. Tyrimai, susiję su prievartiniu minios charakteriu, šiai teorijai nepritaria – tikinama, kad prievarta pasireiškia tuomet, kai minioje susiduria dvi skirtingų pažiūrių frakcijos. Mokslininkai sako, kad minios kaip tik nusitaikiusios elgtis kuo taikiau ir daryti viską, kad būtų įmanoma išvengti smurto.
Mitas: minios pasiduoda įtaigai
Mintis slypi tame, kad buvimas minioje neva kelis kartus padidina žmogaus pasidavimą įtaigai. Sociologai sako, kad tai mitas. Kalbama, kad žmonės vienas kitą kopijuoja, kontroliuoja, ieško lyderių, elgiasi neįprastai sau, tačiau mokslininkai neatrado nė vieno mokslinio tyrimo, kuris palaikytų tokią nuomonę.
Mitas: minios neracionalios
Dar vienas paplitęs mitas apie tai, kad minioms būdingas iracionalus elgesys, panika. Neva, kai susiduriama su pavojų keliančiomis situacijomis, žmonės elgiasi kaip egoistiški gyvuliai, pasiryžę paaukoti kitus, kad patys išsigelbėtų. Visgi daugelis tyrimų, atliktų šioje srityje, patikino, kad tai nėra tiesa. Mokslininkai sako, kad du realūs pavyzdžiai – evakuacija metro stotelėje ir evakuacija Rugsėjo 11-osios teroro akto metu patvirtino, kad žmonės kaip tik pamiršo paniką, iracionalumą ir stengėsi vienas kitam padėti.
Mitas: minia įtvirtina anonimiškumą
Ką tai reiškia? Būdami anonimiškais žmonėmis, mes galime sau leisti kur kas daugiau – būtent taip manoma ir apie minioje esančius asmenis. Manoma, jog anonimiškumas maitina spontaniškumą, destruktyvumą, o tai minią veda į prievartos glėbį, kur įstatymai nevaidina jokio svarbaus vaidmens. Mokslininkai sako, kad žmonės retai būna visiškai vieni minioje ir kad joje esame apsupti ir pažįstamų žmonių, todėl anonimiškumo sąvoka šiuo atveju nėra visiškai teisinga.
Mitas: minios pernelyg emocionalios
Tame yra tiesos, tačiau į situaciją reikia pažvelgti kiek kitu kampu. Emocionalumas šiuo atveju suvokiamas kaip neigiama žmogaus ypatybė, kuri mus verčia elgtis kvailai ir pasiduoti smurtui. Šiuolaikiniai psichologiniai tyrimai emocijų netraktuoja kaip kažko atskiro priimant sprendimus – veikiau jos priimamos kaip natūralus ir neatsiejamas žmogaus bruožas. Taigi, kalbėti apie tai, kad emocionali minia suvokiama kaip „blogis“, negalime. Tikinama, kad žmonės, kurie yra jausmingi, taip elgiasi ne tik būdami minioje, bet ir būdami patys su savimi.
Mitas: minios – visiškai vieningos
Kai kurie sociologai sako, kad minios dalyviai yra visiškai vieningi, vienbalsiai ir susirinkę kartu jie elgiasi vienodai. Visgi tyrimai neskuba tam pritarti, kadangi taip nutinka išties retai. Žmonės elgiasi gana individualiai net tada, kai yra minioje.
Mitas: minios naikinančios
Tai vienas dažniausių mitų, pasitaikančių sociologijos vadovėliuose, tapęs jau kone kultūriniu stereotipu. Čia slypi tos pačios bėdos – spontaniškumas iracionalumas, kurio rezultatas – smurtas ir prievarta. Realybėje tokių atvejų nėra dauguma, tvirtina sociologai Davidas Schweingruberis ir Ronaldas Wohlsteinas. Todėl minioms, pasak jų, nereikėtų priskirti viso, kas blogiausia.
.
Parengė: Ji24.lt