7 mokslo patvirtinti būdai kaip keiksmažodžiai mums padeda

Kol vieni žmonės keikiasi visada ir visur, kiti viešose vietose apsimeta itin mandagiais ir net išdrįsta sudrausminti kitus. Tiesa yra ta, kad mažiau ar daugiau keikiasi beveik visi žmonės. Nors tam tikrų normų laikyti yra būtina, negalima paneigti mokslo – keikimasis turi keletą stiprių privalumų. Pateikiame trumpą sąrašą teigiamų funkcijų, kuriuos atlieka mūsų kasdieniai keiksmai.

Visų pirma būtina pasakyti, kad didžiuotis savo laidomais keiksmai nereikėtų. Keiktis irgi reikia mokėti ir kai kurios vietos bei situacijos tam netinka. Kita vertus, mokyti kitų žmonių nesikeikti, kai taip elgiasi visi (labai dažnai ir tie, kurie drausmina kitus) irgi nėra labai mandagu. Juolab, kad mokslas teigia, kad keiktis yra sveika ir naudinga ne vienu požiūriu.

1. Keiksmai mažina skausmą. Kokia jūsų natūrali reakcija į skausmą? Tarkim, kad iš rankų iškrito koks nors sunkus daiktas ir pataikė tiesiai ant neapsaugotų kojos pirštų. Daugelis žmonių net patys nepajustų, kaip iš jų burnos pasigirstų keiksmažodis.

Kylo Universiteto (Keele University) mokslininkas Richardas Stephensas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 67 studentai. Jie turėjo laikyti rankas lediniame vandenyje. Tie, kurie keikėsi, skausmą galėjo ištverti ilgiau nei tie, kurie šaukė atsitiktinius žodžius. Tai nėra pirmas toks tyrimas, tačiau jis patvirtina jau anksčiau atrastą tiesą – keikimasis mažina skausmą.

2. Keiksmai leidžia pasijusti stipresniu. Tai – ir teigiamas, ir neigiamas bruožas. Kartais silpnos asmenybės tiks apsikvailina bandydamos pasirodyti stipriomis. Tačiau jei kada suabejosite savo jėgomis, keletas keiksmažodžių iš tikrųjų gali suveikti kaip vidinė motyvacija.

3. Keikimais nėra susijęs su intelektu. Daugelis mano, kad keikiasi tik kvaili, neišsilavinę žmonės. Tai, žinoma, nėra tiesa – keikiasi beveik visi. Tuo tarpu kiti mano, kad keiksmai yra intelekto požymis. Egzistuoja ir keli tyrimai, kurie teigia, kad spalvingų keiksmų vartojimas tobulina  verbalinį intelektą. Tačiau daugelis žmonių kartoja tuos pačius keiksmažodžius, todėl tai su intelektu nėra susiję.

Amy Zile iš Britų Psichologijos Draugijos atliko tyrimą, kuris parodė, kad keikimasis yra susijęs su emocijomis, o ne su intelektu. Emocinis susijaudinimas skatina jausmus išreikšti keiksmažodžiais ir tai visiškai natūralu. Kai kas nors labai nesiseka ar kai pasiekiama kokia pergalė norisi keiktis ir niekas neturi teisės sakyti, kad tai – tik kvailių bruožas.

4. Keiksmai gerina nuotaiką sunkiose situacijose. Visiems būna tų dienų, kuomet viskas krenta iš rankų. Kai kuriems šie periodai tęsiasi ilgiau. Pasirodo, kad keikimasis padeda išlieti susikaupusias negatyvias emocijas, todėl po poros keiksmažodžių žmogus jaučiasi geriau. Kai kurie žmonės šį efektą lygina su psichologine terapija.

5. Keiksmažodžiai filmuose ir televizijoje leidžia labiau įsijausti į siužetą. Pastebėjote, kad kai kurie filmai yra kur kas labiau įtraukiantys nei kiti? Tai lemia galybė veiksnių, bet keiksmažodžiai yra tarp jų. Kadangi realiame gyvenime keikiasi dauguma žmonių, keiksmažodžiai ekranuose kuria realistiškesnio siužeto įspūdį.

Monika Bednarek, mokslininkė iš Sidnėjaus Universiteto, palygino populiarių ir ne tokių populiarių televizijos serialų reitingus ir naudojamas išraiškos priemones. Išnagrinėjusi galybę veiksnių ji padarė išvadą, kad serialai su keiksmažodžiais labiau traukia žmones, net jei jų siužetai prasčiau parašyti.

6. Jie padeda kurti socialinius ryšius tarp žmonių. Bednarek savo tyrimą plėtojo ir padarė išvadą, kad keikimasis yra svarbus kuriant tvirtus socialinius santykius. Žmonės nesikeikia prie nepažįstamųjų (arba keikiasi ne taip laisvai), todėl tas momentas, kai neseniai susitikę žmonės pradeda kartu keiktis juos suartina.

7. Keiksmai padeda paryškinti nuomones, jausmus ir argumentus. Ne, keiksmažodis nepadaro jūsų argumento stipresniu ar labiau įtikinamu. Tačiau keikimasis kitiems diskusijos dalyviams parodo, kaip stipriai jūs esate įsitikinęs savo nuomonės teisingumu.

Timothis Jay, Masačusetso laisvųjų menų koledžo dėstytojas, jau beveik 40 metų studijuoja keiksmažodžius. Jis teigia, kad jie padeda geriau išreikšti emocijas. Žodžiai, ypač rašytinėje kalboje, dažnai neparodo kalbėtojo jausmų. Tuo tarpu keiksmažodžiai atskleidžia susijaudinimą, džiaugsmą ar liūdesį kur kas geriau. Jay keikimąsi lygina su garso signalu automobilyje – tai labai paprastas mumyse įtaisytas mechanizmas, bet panaudojimo galimybės yra ribojamos tik mūsų pačių kūrybiškumo.

Taigi, keikimasis atlieka daug svarbių funkcijų, yra naudingas mūsų sveikatai ir tikrai padeda. Tik piktnaudžiauti juo (kaip ir automobilio garsiniu signalu) nereikėtų.

Parengė technologijos.lt