Ar patraukli cigarečių pakuotė „pajėgi” sudarkyti žmogaus vidų: fizinę ir psichinę sveikatą?

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kiekvienais metais primena, kad gegužės 31- ąją Pasaulio sveikatos organizacija (toliau – PSO) ir jos partneriai mini Pasaulinę dieną be tabako. Šią dieną siekiama pabrėžti tabako keliamą riziką sveikatai ir pasisakoma už veiksmingą politiką, mažinant tabako vartojimo sukeliamą žalą. PSO 2016 metais ragina visuomenę šią dieną paminėti pasisakant už suvienodintas, standartizuotas (toliau – bendrines) tabako pakuotes.

Kaip žinome, rūkant į organizmą patenka daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, kurios sukelia įvairias ligas, neįgalumą ir galiausiai netgi mirtį. Kasmet visame pasaulyje nuo rūkymo sukeltų ligų miršta apie 6 mln., Europoje – 700 tūkst., o Lietuvoje – 7 tūkst. žmonių. Nors dažnai tabako sukeltos ligos pasireiškia tik po kelių dešimtmečių (t. y. tiek laiko prireikia, kol nuolatinis rūkalius suserga plaučių vėžiu), pastebima tendencija, kad susirgusiųjų dėl rūkymo amžius jaunėja. Akivaizdu, kad tai vyksta todėl, kad pradeda rūkyti vis jaunesni žmonės.

PSO konstatuoja, kad aštuoni iš dešimties rūkančiųjų pradeda vartoti tabaką būdami paaugliais. Naujausi 2013-2014 m. Tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (toliau – HBSC) duomenys (40 Europos šalių, JAV ir Kanados) rodo, kad Lietuvoje (po Grenlandijos) bene anksčiausiai pradedama rūkyti: 13 metų ar anksčiau tabaką pradeda vartoti 53 proc. berniukų ir 39 proc. mergaičių. HBSC vidurkis ženkliai mažesnis: 13 metų ar anksčiau pradeda rūkyti 22 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Su amžiumi rūkančiųjų skaičius didėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. HBSC duomenimis, Lietuvoje nuolat rūko bent 1 kartą per savaitę 20 proc. penkiolikmečių berniukų ir 12 proc. mergaičių, o HBSC bendras vidurkis yra 11 proc., o pagal lytį – 12 proc. berniukų ir 11 proc. mergaičių.

Apibendrinti Europoje atliktų apklausų rezultatai atskleidžia, jog beveik 80 proc. jaunimo pradeda rūkyti iki 18 metų, o 94 proc. – iki 25 metų. Lietuvoje, kaip ir visoje ES, du tris kartus daugiau rūko vaikinų nei merginų. Visgi ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad vykstančios greitos permainos europiečių socialiniame ir ekonominiame gyvenime, emancipacijos bei lygybės siekis palaipsniui keičia ir lyčių požiūrį į rūkymą. Pastarųjų dešimtmečių rezultatai liudija, kad tabako vartojimas tarp merginų iki 25 metų išaugo kelis kartus (1994 m. Lietuvoje rūkė 5-6 proc. (20-64 m.) moterų, 2014 m. – 12 proc.). Rūkydamos merginos ir jaunos moterys nesusimąsto, jog cigarečių suodžiai joms kenkia žymiai labiau nei vyrams: ateityje jos ne tik neišvengs ligų, susijusių su rūkymu, bet ir nepaliaujamai trumpės gyvenimo trukmė. Be to, rūkanti mergina anksčiau laiko pasensta, praranda jaunystę, grožį, o žalojančiu elgesiu rizikuoja ne tik savo, bet ir būsimų vaikų sveikata.

Dauguma į tabako vergovę patenka jaunystėje, nesuvokdami, kaip greitai eksperimentavimas dūmais sukelia tiek psichinę, tiek fizinę priklausomybę. Įvairių tyrimų duomenimis, nuo 25 metų rūkyti pradedama labai retai, nes iki to laiko žmogus dažniausiai išauga iš paauglystės krizių, subręsta, susiformuoja įpročiai bei charakteris. Todėl tiek tėvų, tiek specialistų, vykdančių prevencinę veiklą, tikslas – sulaikyti ir užtikrinti, kad vaikas iki pilnametystės, dar besimokydamas mokykloje, nepradėtų rūkyti. Vaiko teisinę padėtį, užtikrinančią vaikui sveiką ir saugią aplinką, reglamentuoja LR Konstitucija, 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių deklaracija, 1989 m. Vaiko teisių konvencija, 1956 m. Vaiko teisių pagrindų įstatymas, 2000 m. LR civilinis kodeksas ir kiti įstatymai. Visgi tabako pramonės gamintojų tikslas – sutrukdyti teisinių įsipareigojimų vykdymą bei pasiekti, o vėliau savo pinklėse išlaikyti silpniausią ir psichologiškai lengvai manipuliuojamą auditoriją – jaunimą.

Kaip ir kokiu būdu?

Be abejonės, vienas iš sėkmingiausių rinkodaros veiksnių, skatinančių jaunimą pradėti eksperimentuoti cigaretėmis – patraukli, o ne gąsdinanti ir atstumianti savo vaizdiniais tabako pakuotė. Psichoanalitiko Vilniaus universiteto profesoriaus A. Bagdono teigimu, tabako pakelio pagražinimas išties padidina rūkančiųjų skaičių, o kuo gražiau daiktai įpakuoti, tuo jie labiau traukia.

Ar moksliniai tyrimai patvirtina, jog nepatraukli ir gąsdinanti tabako pakuotė lemia jaunuolių apsisprendimą rūkyti?

Kanadoje vykdyta apklausa parodė, kad šleikštūs vaizdiniai ir grasinantys įspėjimai ypač baugina jaunimą: daugiau kaip 90 proc. jaunuolių sutinka, kad grafiniai įspėjimai mažina tabako patrauklumą ir suteikia svarbios informacijos apie rūkymo poveikį sveikatai. Atlikti tyrimai rodo, kad 30 proc. nepilnamečių nepradėtų rūkyti, jeigu cigaretės būtų pardavinėjamos neišvaizdžiose bendrinėse pakuotėse. Sambrooko ataskaitoje įrodyta, kad pakeliai be spalvų, firmos įvaizdžio ir logotipų yra mažiau patrauklūs ir įdomūs, o tai didina galimybę informuoti vartotoją apie pavojų sveikatai.

Australijoje, kuri tapo pirmąja pasaulyje šalimi 2012 m. gruodžio mėn. priėmusia novatorišką įstatymą dėl tabako bendrinės pakuotės įgyvendinimo, buvo pastebėta, kad labai padidėjo skambinančiųjų į pagalbos liniją, padedančią žmonėms mesti rūkyti, skaičius. Daugelis rūkalių nurodė, kad jiems nepatiko naujų pakuočių gąsdinanti išvaizda, jie taip pat pastebėjo, kad pablogėjo cigarečių skonis, nors tabako kompanijos patvirtino, kad produktų sudėtis nepakito, išliko tokia pati. Šie pranešimai patvirtina, koks galingas ir svarbus tabako prevencijos įrankis – atgrasus cigarečių pakelis.

PSO Tabako kontrolės pagrindų konvencijos (2003 m.) 11, 13 str. nurodoma, jog ant tabako pakuočių turi būti aiškūs įspėjimai apie rūkymo žalą sveikatai (tekstiniai, paveikslėliai arba tekstiniai su paveikslėliais). Visgi griežtesni reikalavimai dėl tabako gaminių ženklinimo priimti tik 2014 m. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai metu. Pagal Europos Parlamento priimtą naująją ES tabako direktyvą, nuo 2016 m. Airija, Didžioji Britanija, Šiaurės Airija, Prancūzija pradeda taikyti griežtesnį ženklinimą, nepatrauklų dizainą, didesnius įspėjamuosius ženklus, vaizdinius pranešimus ant tabako gaminių. Europoje susidomėjimas ir dalijimasis gerąja patirtimi dėl tabako pakuočių suvienodinimo auga, be to, valstybės narės ir pilietinė visuomenė pasisako prieš tabako pramonės kišimąsi į politinius procesus dėl pakuočių ženklinimo.
Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. birželio 30 d. plenariniame posėdyje priimtos Tabako kontrolės ir tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisos, kuriomis perkeliama dalis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos nuostatų, susijusių su tabako gaminių ir žolinių rūkomųjų gaminių ženklinimu. Pagal naująją tvarką, ant kiekvienos rinkai pateikiamos tabako pakuotės ir ant bet kokios išorinės pakuotės privaloma pateikti naujus įspėjimus apie galimą žalą sveikatai. Šie įspėjimai turės užimti visą pakelio ar išorinės pakuotės paviršių ir negalės būti komentuojami, perfrazuojami ar pateikiami kokia nors kita forma. Įspėjimai taip pat turės būti atspausdinti nenutrinamais aiškiai matomais spaudmenimis, jie negalės būti iš dalies ar visiškai uždengti ar pertraukti banderolėmis, kainų ženklais, saugumo elementais, vyniojimui skirtais maišeliais, aplankais, dėžutėmis. Naujieji pakeitimai Lietuvoje įsigaliojo nuo 2016 m. gegužės 20 d., tačiau dar keturis mėnesius rinkai bus leidžiama tiekti iki šios datos pagamintas senąsias tabako pakuotes.

Tabako gaminių įspėjimai apie galimą žalą sveikatai turės būti sudaryti iš trijų elementų – informacinio pranešimo, bendro pobūdžio įspėjimo ir kombinuoto įspėjimo apie rūkomojo tabako gaminių galimą žalą sveikatai. Ankstesnis 30 proc. cigarečių pakelio ploto užimantis bendro pobūdžio įspėjimas ir informacinis pranešimas padidėja iki 50 proc., o kombinuoti atgrasantys įspėjimai apie galimą žalą sveikatai užima 65 proc. tabako pakuočių ploto.

Akivaizdu, kad šiomis teisinėmis nuostatomis siekiama sumažinti tabako produktų vartojimą.

Kyla klausimas: kam ši prevencinė priemonė būtų skirta, tiksliau, kokį jaunimo socialinį sluoksnį ji paveiktų?
Jaunuolius galima būtų suskirstyti į du pagrindinius sluoksnius: gatvėmis besišlaistančius, nuolat geriančius, tėvų neprižiūrimus bei inteligentiškus, dažnai pasiturinčiųjų vaikus. Nors cigaretės mums asocijuojasi su ligomis ir visu kitu įmanomu blogiu, tai nereiškia, jog absoliučiai visi jauni rūkaliai priklauso paminėtam pirmajam sluoksniui. Be abejonės, pirmasis sluoksnis yra sunkiai paveikiamas antitabakinių reklamų, kadangi šie jaunuoliai ne itin rūpinasi savo sveikata ir gerove. Tačiau verta atkreipti dėmesį į antrąjį sluoksnį – potencialius būsimus mūsų visuomenės veikėjus. Šiandien vis daugiau stilingo, gražaus ir išsilavinusio jaunimo rūko.

Kas lemia, jog šie jaunuoliai pasiduoda tokiai netinkamai ir galinčiai juos pražudyti ydai?

Be abejonės, kai kuriems baimę rūkyti nugali faktas, jog jų tėvai, užkietėję rūkaliai, yra sveiki ir nesiskundžia jokiomis sveikatos problemomis (jei tai nekenkia jiems, vadinasi, nepakenks ir man – vadovaujamasi tokia logika). Dalis jaunuolių užsimano rūkyti, siekdami įtvirtinti savo statusą ir susikurti tam tikrą įvaizdį. Dažniausiai įvaizdį paaugliai kuria savitai derindami madingus sezono drabužius, kvepalus, kosmetiką ir pan. Tačiau šiandien, deja, viena iš įvaizdžio dalių tapo įmantri ir dėmesį prikaustanti cigarečių pakuotė. Kaip žinome, jaunimas yra labai pamėgęs lauko kavines. Čia jie nuolat susitinka pabendrauti, paskanauti kavos bei atsipalaiduoti. Socialiniuose tinkluose – „Instagram”, „Facebooke” – pamatytume daugybę nuotraukų, padarytų paauglių laisvalaikiu būtent tokiose kavinėse. Tačiau svarbia nuotraukos dalimi čia dažnai tampa ne patys jaunuoliai ar jų kava, o stilingai ir minimalistiškai ant stalo išdėstyti trys elementai: kava, cigarečių pakelis ir peleninė, kurioje vis dar rūksta nuorūka. Galbūt jaunuoliai taip stengiasi mėgdžioti aktorius ar bohemą, kurių gyvenimą mes dažnai įsivaizduojame kaip kasdienę kavą su rūkstančia cigarete ir šio „tobulo” derinio pažadintą kažkokią neaprėpiamą meninę energiją ir žavesį. Tačiau tai tėra susikurtas mitas, kadangi ne visi menininkai yra rūkantys, kaip ir ne visi rūkaliai yra menininkai ar, juo labiau, pripažinti, sėkmingi žmonės. Tačiau toks vaizdinys itin paveikia lengvai manipuliuojamą auditoriją, kuri kol kas neturi sveikatos problemų, o tetrokšta greitų pasiekimų bei laimės, kylančios iš pripažinimo. Atrodo, kad paprasta cigaretė visa tai atneš. Taip, galbūt iš pirmo žvilgsnio cigaretė atneš „draugų” (nežinia, ar tikrų), smagią kompaniją (nežinia, ar ilgam), bet taip pat daugybę ligų, nusilpusią sveikatą ir gėdą prieš patį save vėlesniame amžiuje, suvokus, kad noras būti tokiu, kokiu save įsivaizdavai, neišsipildė, o šios ydos atsisakyti yra beprotiškai sunku.

Būtent neišvaizdus ir atstumiantis cigarečių pakelis gali tapti puikia antimotyvacija nerūkyti aptarto sluoksnio paauglių grupei. Į „Instragam” dedama nuotrauka su šleikštulį keliančiu pakeliu prarastų visą savo žavesį, jaunuolis suprastų, jog ji nepopuliari, neatnešanti jam daug „like” ir netgi negraži. Taip pat kiekvieną sykį išsitraukiant neigiamai nuteikiantį pakelį nuotaika subjurtų, o kompanija, kurioje rūkoma, neatrodytų tokia miela, kai nuolat kankintų neaiškios ateities vizijos. Galų gale, siaubingi ir dideli piešiniai ant pakelio gali tapti rūkančių paauglių naktiniais košmarais.

Tikėtina, kad griežtesnis tabako pakuočių ženklinimas ne tik atgrasys norinčiuosius pradėti rūkyti, bet ir tuos, kurie kol kas tik nereguliariai traukia dūmą. Šio segmento – pasiturinčių tėvų vaikų – praradimas tabako gamintojams reikštų pralaimėjimą, o visuomenės sveikatai – laimėjimą.

Parengė Jūratė Kriaučiūnienė | Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė