Bendraudama su vaikinais nieko nejaučiu – jokių simpatijų

Klausimas:

Sveiki :) Esu 20-metė studentė. Tiesiog man šiuo metu yra kažkiek sunku, neseniai draugavau (virtualiai) su vienu žmogumi, dalinomės idėjomis, savo paslaptimis, susiskambindavome. Bet atsitiko taip, kad mūsų ryšys nutrūko, nebendraujam – tiesa, pirmą mėnesį jaučiausi labai blogai – galiu prisipažint, man buvo DEPRESIJA. Dabar yra lengviau, bet suvokiau štai ką. Po šio bendravimo, mirė dalelė buvusios manęs, bendraudama su vaikinais aš tiesiog nieko nejaučiu – jokių simpatijų, kad ir koks jis būtų. Nepriimu visko rimtai, nors ir sako man, kad aš kažkam patinku, norėtų susitikt ir panašiai.
Klausimas – ar aš tiek esu beviltiška, neverta, kad mano gyvenime neatsiranda man skirtas žmogus? Juk aš būtybė, kuri nori tikėt pirmąją tikra meile, kodėl būtent aš, kodėl būtent mane turi įskaudint? O gal aš per daug svajoju, gal per daug geras žmogus, kuris paprastuose dalykuose mato kažką nuostabaus, kuris tiki Dievu,prašo Angelo sargo saugot, pamačius paliktą likimo valiai gyvūną visados nori, kad jis atrastų namus. Argi aš daug prašau, aš tik kas kart eidama miegot prašau, kad mano gyvenime atsirastų tikroji MEILĖ :) Miglė

Atsakymas:

Sveika, Migle,
Labai malonu skaityti tavo nuoširdų laišką, kupiną patyrimų bei tikrų jausmų. Savo išraiškingomis mintimis atskleidei, jog esi jautrus, stipriai aplinką, santykius išgyvenantis žmogus, kas yra išties gražu.

Vis dėlto kartais emocingiems žmonėms prisitaikyti, išlikti būna tikrai nelengva. Labai dažnai vedami stiprių emocijų susikuriam savo gyvenimą tokį, kokio labai norėtųsi (nors jis ir nutolęs nuo realybės). Tu taip pat bendravai su vaikinu virtualiai, buvai atvira, atskleidei savo paslaptis, reikšmingas mintis, išgyvenimus. O dabar, kaip pati minėjai, sunku, nes nebebendraudama su juo, rodos, netekai ir dalies savęs. Tavo savijauta visiškai normali, nes bendraudami su kiekvienu žmogumi esame šiek tiek kitokie, su juo susikuriam bendrą pasaulį, geriau pažįstam save. Todėl labai dažnai artimam asmeniui pasitraukus iš mūsų gyvenimo sunkiausia, kad mes nebeturėsim galimybės jaustis, būti tokiais, kokie buvom su tuo žmogumi.

Tačiau atsižvelgus į bendravimą su vaikinu virtualiai, turėtumei nepamiršti, jog jis neprilygsta realiam bendravimui ir turi specifinių aspektų. Kaip tikriausiai žinai realiame bendravime labai daug galime sužinoti, suprasti iš kito kūno kalbos, kuri bendraujant virtualiai dažnai neprieinama, ne taip lengvai atpažįstama.

Susirašinėjant virtualiai suvokti tikrąją žodžių prasmę taip pat nelengva,nes nėra galimybės girdėti intonacijos ir lieka daug laisvės suteikti kito žmogaus žodžiams savo prasmę. Tikriausiai jau teko patirti nesusikalbėjimų, vienas kito nesupratimo bendraujant virtualiai. Todėl ir jausmai kitam žmogui tokio bendravimo būdu dažnai yra įsivaizduojami, idealizuojami. Kad ir kaip technologijos palengvina mūsų bendravimą, padeda rasti naujų žmonių, tačiau tikrai draugystei reikalingas realus bendravimas, fizinis kontaktas.

Suprantu, jog šiuo metu tau labai skaudu, jog tavo draugas nustojo rašyti, pamiršo tave. Tačiau tu nesi beviltiška: stengeisi, kūrei, palaikei bendravimą su vaikinu. Neturėtumei kaltinti savęs, tiesiog gyvenime patyrei vieną iš išbandymų, kurių dar teks nemažai patirti. Tikrai didžiulei daugumai žmonių bent kartą teko patirti išdavystę, brangaus, artimo žmogaus pasitraukimą iš jų gyvenimo. Tokiais atvejais neverta kaltinti nei savęs, nei kito žmogaus. Kiekvienas laisvas pasirinkti – nebebendrauti, palikti, nutraukti santykius, kad ir kaip mums būtų nemalonu.

Todėl dabar daugiau laiko skirk sau, savo studijoms, mėgstamai veiklai, poilsiui, draugams, artimiesiems. Nesistenk vėl staiga kurti naujų santykių su vaikinu, nes kaip pati minėjai ir supratai, tau dar niekas nemiela, nes visuomet prisimeni buvusį vaikiną, bendravimą su juo. Leisk neramioms mintims, liūdnom emocijoms nurimti. Esi dar labai jauna, įgysi daugiau patirties, pažinsi dar daug skirtingų žmonių ir tikrai sutikti sau skirtąjį, patirti meilę, jei tik pati norėsi ją įsileisti. Tik galbūt dar ne šiandien, ne rytoj. Bet tokių reikšmingų dalykų juk verta laukti?

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com