Jaučiuosi įsitempusi tiek dėl mokslo, tiek dėl santykių su draugu0 (0)
Klausimas:
Sveiki,
Mokausi ketvirtame kurse, paskutinieji metai. Reikia pradėti rašyti bakalauro darbą… Mokslai labai įtempti. Dėstytojai priduoda įvairių rašto darbų… Esu kruopštus žmogus. Kartais nesugebu paskirstyti dėmesio ties svarbiausiais dalykais ir mėgstu nukrypti nuo esminių dalykų tiek mokantis, tiek apskritai gyvenime. Turiu antrą puselę, draugą. Su juo santykiai kartais darosi įtempti. Manau, kad tai dėl to, kad mūsų draugystė yra per atstumą. Stengiamės susitikti kuo dažniau. Kai esame kartu – pykčių būna labai nedaug, o kai tik prasideda mokslo dienos, o jam darbo, pykčiai, atrodo, tiesiog liejasi… Jaučiuosi įsitempusi tiek dėl mokslo, tiek dėl santykių su draugu. Kartais tiesiog norisi pabėgti kur nors, kur galėčiau pabūti viena ir viską užmiršti, visas problemas… Kaip atrasti tą vidinę ramybę? Kaip sugebėti išlikti entuziastingai, kai atrodo, kad net nėra jėgų ko nors iš vis imtis..?
Ačiū už atsakymą,
Pagarbiai, vidinės ramybė ieškanti studentė.
Atsakymas:
Sveika, Studente. Ačiū Tau už pasitikėjimą mūsų komanda ir pasidalinimą savo problema. Pabandysime kartu rasti tai problemai sprendimą.
Iš pradžių išsiaiškinkime, su kokiais sunkumais Tu susidūrei. Laiške mini, kad studijos eina į pabaigą, planuoji pradėti bakalauro darbo rašymą, tačiau lygiagrečiai tenka atlikti nemažai kitų užduočių. Krūvis didelis ir dėl to kyla įtampa, kuri perkeliama ir į santykius su draugu. Ši įtampa vargina ir tada norisi pabėgti nuo visų problemų, pailsėti ir užsimiršti, atrasti vidinę ramybę – tarsi pabėgti iš to užburto rato su nesibaigiančiu skubėjimu, gausybe rūpesčių ir nuovargio.
Pažvelgus iš šono, studentiški rūpesčiai yra labai žemiški ir racionalūs: išlaikyti egzaminą, atsiskaityti už rašto darbus, parašyti diplominį darbą ir pan. Nieko ypatingai malonaus šitose užduotyse nėra – jos paprastos, visiems studentams vienodos, daugybė anksčiau studijavusių žmonių visa tai jau darė. Tačiau visi studentai yra skirtingi. Todėl vieni didelį darbų krūvį priima kaip duotybę ir pernelyg dėl to nesijaudina. Kitiems kyla emocinė įtampa, kuri paveikia ir kognityvinę veiklą: sumažėja dėmesys, atsiranda išsiblaškymas, sunku atskirti svarbiausias užduotis nuo ne tiek svarbių ir t.t.
Apie tai kaip vieną iš problemos aspektų užsimeni savo laiške. Iš jo dar supratau, kad įtampa sumažėja tuo metu, kai turi galimybę susitikti su savo draugu. Veikiausiai tų susitikimų metu papasakoji jam apie savo sunkumus – ir įtampa sumažėja. Taigi, Tavo draugas dirba Tavo psichologu.
Tarpuose tarp susitikimų lieki viena su savo sunkumais ir jie Tavo akyse vėl padidėja, tampa didžiuliai ir sunkiai įveikiami. Tada vėl kyla įtampa, kuri pasireiškia ir santykiuose su draugu – Tau pačiai to nenorint ir nesitikint. Taip būna: psichologijoje šis reiškinys vadinamas perkėlimu, kai neigiamos emocijos nesąmoningai iš vienos situacijos pernešamos į kitas. Tad ką gi daryti?
Iš tikrųjų, su studijomis susijusią įtampą Tau kelia Tavo mintys. Tikiu, kad nepasitiki savo jėgomis ir galimybėmis viską įveikti be didesnių trukdžių. Tas neatitikimas tarp keliamų reikalavimų (vienu metu reikia rašyti bakalauro darbą ir dar atlikti kitas užduotis) ir tavo pasitikėjimo savo galimybėmis ir kelia įtampą. Ji gali būti mažinama dvejopai: keičiant reikalavimų vertinimą ir keičiant savo pačios vertinimą.
Pirmuoju atveju vertėtų mažiau fokusuoti dėmesį į užduočių ir darbų gausumą, krūvį ir sunkumą. Visus tuos dalykus turėtum vertinti kaip atitinkančius tavo gabumus, jėgas ir patirtį. Juk ir anksčiau buvo nemažai panašių situacijų, kurias Tu įveikei – taigi, studijų krūvis nėra Tau per sunkus.
Antruoju atveju turėtum didinti pasitikėjimą savimi ir savo galimybėmis. Kaip tai daryti? Prisimink, kaip įveikdavai ir sunkesnes užduotis, kaip atlikdavai daugybę rašto darbų, rašei kursinius ir referatus – ir viską darei gerai. Tai kodėl šį kartą turėtų nepasisekti? Juk esi gabi ir atkakli – kitaip nebūtum pasiekusi paskutinio studijų kurso, ar ne? Reikia tiesiog daryti ir rasti tame prasmę. Pavyzdžiui, jei viską laiku atliksi, veikiausiai pradėsi labiau save gerbti? Pasijusi vertinga ir laiminga, kad sugebėjai viską įveikti. Tikėtina, kad labiau Tave gerbs ir Tavimi didžiuosis ir Tavo draugas bei Tavo šeima: juk žmogus, kuris geba įdėti pastangų ir sėkmingai pasiekti studijų pabaigą, kelia pagarbą ir pasitikėjimą. Nes jei gali kažką padaryti dėl savęs, tai galėsi kažką padaryti ir dėl kito, kas padarys jį laimingesniu. Taigi, įveikdama sunkumus, juos įveiki ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų, sudarydama galimybę jiems džiaugtis Tavimi ir didžiuotis, padidindama jų pasitikėjimą Tavimi.
Toks dvigubas keliamų reikalavimų ir tikėjimo savo galimybėmis pervertinimas, vieną pusę sumažinant, o kitą padidinant, mažina emocinę įtampą ir atneša nusiraminimą. Nedidelė įtampa gali ir likti. Ji yra vertinga, nes tada viskas daroma greičiau, geriau, protas būna aštresnis, jėgos padidėja, lyginant su visiškos ramybės būsena.
Įtampą sumažinti padeda ir daugelis kitų būdų: buvimas gamtoje, klasikinės muzikos klausymas, sportavimas, piešimas, joga. Tiesiog atrask, kas Tau pačiai yra maloniausia, ir užsiimk tuo – planingai ir reguliariai. Labai greitai pasijusi geriau, o tuo pačiu pagerės ir santykiai su draugu. Tikiu Tavimi, Studente, ir manau, kad greit visas pasaulis bus po Tavo kojomis.
Psichologas
Arūnas Norkus