Dauguma šalies gyventojų savo profesijos ateitį vertina optimistiškai, bet beveik trečdalis rengiasi esminiams pokyčiams

Mystic Art Design / Pixabay

Pasaulio ekspertams kalbant apie besikeičiančią darbo rinką bei dirbančiųjų laukiančius ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkius, dauguma Lietuvos gyventojų savo profesijos ilgalaikes perspektyvas vertina optimistiškai. Didžioji jų dalis imasi veiksmų, kad išliktų konkurencingi darbo rinkoje bei rengiasi esminėms profesinėms permainoms, – tai atskleidė turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ užsakymu šių metų liepą atlikta „Spinter tyrimų“ reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa.

67 proc. tiki savo profesijos ateitimi, trečdalis – atsargesni

Kaip parodė šių metų vasarą atliktas tyrimas, beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų mano, kad jų profesija išliks paklausi visada, o, penktadalio (19 proc.) nuomone, turimos profesijos specialistų paklausa per ateinančius 10-20 metų tiktai augs. Savo profesijos aktualumu ateityje dažniau įsitikinę 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo respondentai, vadovai.

Vis dėlto net trečdalis savo profesijos ateitį vertina atsargiau: kas ketvirtas (25 proc.) mano, kad jų profesijos poreikis išliks, bet ženkliai sumažės, o 8 proc. įsitikinę, kad išnyks. Mažiau optimistiškai savo profesijos atžvilgiu yra nusiteikę vyresni, žemesnio išsilavinimo gyventojai.

Pasak „INVL Asset Management“ pensijų fondų ir mažmeninių pardavimų padalinio vadovės dr. Dalios Kolmatsui, įvertinti savo profesijos perspektyvumą yra itin svarbu kiekvienam žmogui, nes jis turi įtakos pajamų pastovumui ir finansiniam stabilumui.

„Sudarant savo finansinį planą bei siekiant ateities tikslų, būtina įvertinti ir būsimas pajamas, kurios yra neatsiejamos nuo darbinės veiklos. Tad reiktų pagalvoti ne tik apie profesijos bendras perspektyvas, bet ir apie savo galimybes joje pritaikyti turimą patirtį ar tobulinti įgūdžius, keistis kartu su profesijos keliamais iššūkiais. Be to, jau dabar robotizacija išstumia kai kurių profesijų atstovus. Matant tokias rizikas, reiktų pagalvoti, kaip persikvalifikuoti, bei nuolat mokytis naujovių, kad ateityje galėtumėte užsitikrinti reikiamas pajamas ir netektų susidurti su finansiniais sunkumais”, – pabrėžė D. Kolmatsui.

Kas trečias domisi alternatyviais būdais užsidirbti

Apklausa atskleidė, kad šalies gyventojai yra gana aktyvūs ir imasi konkrečių veiksmų, jog galėtų konkuruoti darbo rinkoje. 36 proc. gyventojų nuolat tobulinasi ir gilina savo kompetencijas turimoje profesijoje, dar 32 proc. domisi alternatyvomis, kaip užsidirbti pragyvenimui. Keliantys kvalifikaciją dažniau nurodė 26-35 m., didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai, moterys. Apskritai aukštesnio išsimokslinimo atstovai įvardijo daugiau priemonių, kurių imasi arba ketina imtis siekdami išlikti paklausūs darbo rinkoje.

Tuo tarpu beveik trečdalis įvardijo planuojantys radikalesnius profesinius pokyčius: 17 proc. ketina persikvalifikuoti ir įgyti papildomą profesiją, o 11 proc. – iš esmės keisti darbo pobūdį ir įgyti visiškai naują profesiją.

„Nors mūsų šalies gyventojai gana aktyviai rūpinasi savo konkurencingumu darbo rinkoje, bet gana nemaža dalis – 14 proc. – nurodė manantys, kad jiems to nereikia. Visgi, nepaisant amžiaus ir profesijos, stengtis įgyti naujų, aktualių kompetencijų yra būtina. Net ir dirbant mėgstamą darbą, laisvalaikiu verta išmokti naujų dalykų, kurie ateityje prireikus galėtų atnešti papildomų pajamų“, –pataria ekspertė.

Pasaulio darbo aplinka keičiasi, turime spėti keistis ir mes

Pasak asociacijos „Žinių ekonomikos forumo“ tarybos pirmininko Mindaugo Glodo, keičiantis darbo pasidalijimui tarp žmonių, mašinų ir algoritmų, įvairių pasaulio ekspertų vertinimu, išnyks dešimtys milijonų darbo vietų. Šie pasauliniai pokyčiai jau matomi ir Lietuvos darbo rinkoje, o atsakymas į kiekvieno dirbančiojo laukiančius iššūkius – nuolatinis tobulėjimas.

„Ketvirtoji pramonės revoliucija neišvengiamai pasieks kiekvieną dirbantįjį visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Jau dabar matome, kad sparčiai mažėja įvairių mechaninių darbų poreikis – pavyzdžiui, kasininkus parduotuvėse keičia automatinės kasos ir savitarnos sprendimai. Geroji žinia yra ta, kad mašinos išvaduoja žmoniją nuo neįdomių, nemalonių, rutininių ar fiziškai sunkių darbų, tačiau atveria galimybes išnaudoti kūrybinį žmonių potencialą. Atsiranda vis daugiau naujų profesijų, kuriose galėsime save realizuoti, o kai kurios esamos profesijos neišnyks, bet gerokai transformuosis. Bet kokiu atveju, vienintelis būdas ir sprendimas išlikti konkurencingiems darbo rinkoje – tai mokytis visą gyvenimą, ir pats žmogus turi aktyviai tuo rūpintis“, – pabrėžė M. Glodas.

„Invaldos INVL“ grupei priklausanti „INVL Asset Management“ valdo antros ir trečios pakopos pensijų fondus,  investicinius fondus, alternatyvias investicijas ir kitas priemones. „Invaldos INVL“ grupei priklausančioms įmonėms daugiau kaip 200 tūkstančių klientų Lietuvoje ir Latvijoje bei tarptautiniai investuotojai patikėjo valdyti virš 900 mln. eurų vertės turto.