Dirbu 2-juose darbuose ir mėginu užbagti kursinį
Laba diena,
šiuo metu esu studentas, kuriam beliko pasirašyti kursinį darbą ir pabaigti mokslus. Tačiau trūksta motyvacijos. Maniau, kad tai yra tol, kol pradės viskas „degti”. Tačiau, šiuo metu dirbu 2-juose darbuose ir padariau nemenką investiciją į savo verslą. Esme tame, kad svarbiausias dalykas yra gauti diplomą, nes kitaip ir save ir kitus (kurie manimi tiki – nuvilsiu). Problema yra ta, kad nesugebu atsisakyti nė vieno iš savo turimų darbų ar veiklų. Nesugebu pamatyti, kas man trukdo labiausia parašyti tą, nelemtą, projektą. Atrodo viskas „teka” kaip ir turi būti. Bet vidui nėra kažkokios ramybės. Manau supratote, ką norėjau pasakyti. Ir jei yra bent menkiausias atsakymas, prašau, patarti.
Karolis (Vardas pakeistas)
Atsakymas:
Sveikas, Karoli.
Perskaičius tavo laišką šmėstelėjo mintis, ar tik nebūsiu pavėlavus su atsakymu, visgi vasara jau įsibėgėjo. Viliuosi, kad net ir pavėluotas atsakymas bus tau naudingas, jei ne dabar,galbūt, ateityje.
Kaip suprantu tavo sunkumas tas, kad nesupranti, kas tau trukdo parašyti kursinį darbą. Sunku prisiversti jį rašyti, lauki akimirkos kai viskas pradės “degti”. Tai ta akimirka, kai jau žinai, kad nebėra kur trauktis, ir nori nenori susiimi, ir padarai tai, ką turi padaryti. Suprantu, kad rašyti darbą iš anksto, po truputį, nerandi motyvacijos, mini, kad tau jos trūksta. Šiuo metu ne tik mokaisi, bet ir dirbi dviejuose darbuose, kurie abu reikalauja tavo dėmesio ir laiko, ir nesugebi jų atsisakyti tam, kad skirtum laiko kursiniam darbui.
Man pasirodė, kad tavo veikla tau labai įdomi, todėl sunku nuo jos atsitraukti. Iš tavo laiško supratau, kad tavo prioritetai šiuo metu yra verslas, darbai, o kursinis darbas reikalingas vien tam, kad mokslai būtų baigti ir būtų gautas diplomas. Skaitydama laišką pagalvojau, kaip sunku daryti kažką iš pareigos, kai nelabai norisi bet tikrai reikia, nes jei nepadarysi kils nemalonių išgyvenimų, kurių taip norisi išvengti .
Savo laiške pasidalini išgyvenimais, kurie kyla dėl to, kad neišeina parašyti darbo. Rašai, kad nėra ramybės, nors viskas lyg ir gerai. Mini, kad jei negausi diplomo – nuvilsi save ir kitus. Išties nusivylimas savimi, ir kitų nuvylimas labai nemalonūs jausmai. Nerimas, kylantis dėl galimybės patirti nusivylimą, neduoda tos norimos vidinės ramybės ir skatina ieškoti išeities iš padėties.
Tad ką gali padaryti savo situacijoje? Kiekviena veikla , kuria užsiimam, reikalauja mūsų laiko ir dėmesio, ir mes esame atsakingi už tai, kaip tą dėmesį ir laiką paskirstome, taip pat esame atsakingi už savo apsisprendimus ir jų pasekmes. Manau būtų gerai savęs paklausti, ne kaip tau svarbu baigti mokslus, bet kaip svarbu nenuvilti savęs ir kitų? Padeda įsivaizdavimas ir atsakymo paieškojimas į klausimą kaip jausies kai mokslus baigsi? Kokie teigiami jausmai aplankys kai parašysi kursinį? Visko gali būti, kad motyvaciją ir atsakymus ką ir kaip turi daryti atrasi atidžiai patyrinėjęs atsakymus, o tada beliks susikaupti ir išvengti “nudegimų”
Psichologė Ieva Nedzveckaitė.
patys protingiausi ir daugiausiai uždirbantys pasaulio žmonės diplomų nesivaikė. Prioritetas juk ne diplomas auksiniuose rėmeliuose, bet aukso vertas protas.
Sio teksto esme, kad jei tu nerimauji tai nustok nerimaut ir pasidaryk tai del ko nerimauji. Easy.
Kita vertus pritariu „styrkė” ir didziausiesms protams nereikia diplomu. Bet dirbti megiama darba nereiskia kad jau esi didis protas. Susitvarkyk reikalus ir judek pirmyn ;)
nors elgiuos pan kaip jis, bet issikeliau sau reikalavima, kad privalau baigti universiteta, nes tikrai nepakenks.