Kaip išgyventi iš mažo miestelio atsikrausčius į didelį miestą?

Klausimas:

Sveiki,
Rašau Jums, nes noriu paklausti, kaip reikia išgyventi. Visai neseniai iš mažo miestelio atsikrausčiau į didelį miestą. Per vieną dieną pasikeitė viskas. Namai, žmonės, aplinka, mokykla. Be raminamųjų negaliu normaliai gyventi. Namie jaučiuosi pakankamai gerai, bet mokykloje… Niekaip nepriprantu, kaip man ten viskas nepatinka. O dar ir norėjau eiti į savo rajono mokyklą, teko šito noro atsisakyti ir turėti tai. Viską pradėti nuo pradžių, bet nenoriu. Vis dar puoselėju didelę viltį, kad grįšiu namo, į savo senąjį gyvenimą. Esu ramus bei labai jautrus žmogus. Todėl viską labai išgyvenu. Nežinau ką daryti, sako kiti, kad reikia tam laiko. Bet man sunku laukti, kai aš gyvenu dabar, o dabar yra labai skaudu ir rytais nesinori prabusti. Atrodo kiek viską galėčiau atiduoti, jeigu vėl galėčiau grįžti ten, kur gyvenau ankščiau. Bet dabar gyvenu visai ne ten. Ir nežinau, diena iš dienos kaip mano būsena yra nepavydėtina.. Kaip visą tai įveikti?

Ilona

Honkongas

Atsakymas:

Sveika Ilona,
Tavo laiške teko pajusti labai slogius, niūrius išgyvenimus, liūdesį, stiprų nerimą dėl ateities. Vis dėlto šie jausmai suprantami ir normalūs tavo gyvenime atsiradūs tiek daug pokyčių: naujas (daug didesnis) miestas, kiti nepažįstami žmonės, aplinka, svetima mokykla. Paparastai kiekvienas pokytis mūsų gyvenime sukelia silpnesnį ar stipresnį stresą, reakciją į pakitusią situaciją. Ir atitinkamai kuo daugiau pokyčių mūsų gyvenime įvyksta vienu metu, tuo ir stresas būna didesnis. Todėl ir tau labai paprasta prisitaikyti tikrai nebus.

Kaip supratau iš tavo laiško sunkiausiai sekasi, prasčiausiai jautiesi mokykloje. Nenuostabu žinant, jog ten tenka praleisti didžiąją dalį dienos. Vis dėlto, kaip nurodei, namuose jautiesi geriau. Tuomet pabandyk pasvarstyti, kas namuose tau leidžia jaustis geriau, ko trūksta mokykloje, kad jaustumeisi bent truputį lengviau?

Apsiprasti naujoje aplinkoje tikrai reikės nemažai laiko. Teks pažinti naują miestą, įsiminti objektus, gatves, perprasti miesto tvarką, atrasti mėgstamas vietas. Mokykloje po truputėlį pradėsi bendrauti su bendraklasiai, perprasi naujus mokytojus. Kaip pati supranti to per vieną dieną, net savaitę negalėsi padaryti. Tačiau lengviau ir greičiau gali padėti sau atkurdama buvusią dienos rutiną, toliau atlikdama įprastus kasdienius ritualus, susikurdama jaukią, artimą aplinką kambaryje. Taip pat nepaisant didelių pokyčių, tu vis dar turi artimiausius žmones šalia, nesi visiškai viena ir bet kada gali sulaukti paramos, kas yra svarbiausia.

Rašai, jog labai norėtumei sugrįžti į savo buvusią aplinką, kas deja neįmanoma. Vis dėlto tai tave priverčia suprasti, kad pokyčiai mūsų gyvenime yra neišvengiami, tik jų dėka judame į priekį, o ateityje tau teks jų patirti dar daugiau. Todėl pasistenk žiūrėti į šį gyvenimo laikotarpį kaip į reikšmingą pamoką, kantrybės ugdymą, tau dėl to vėliau bus daug paprasčiau prisitaikyti.

Psichologė Indrė Kazlauskaitė
El. paštas: psichologe.indre@gmail.com