Kaip susikalbėti su vaiku be dramų: ko vaikai nenori girdėti?

Victoriafly / Freepik.com

Paaugę vaikai, paprasati pas tėvus atbėga pasipasakoti dviem atvejais: kai nori paguodos arba kai nori pasidžiaugti ir pasigirti. Dažnai tėvai į vaikų pasakojimus reaguoja automatiškai, per daug neįsigilinę į jų poreikius tuo metu. Vaikams dažniausiai reikia meilės, supratimo, saugumo suteikimo, priėmimo tokių, kokie yra ir pripažinimo.

Ir štai ko vaikai nenori girdėti, kai atbėga pas tėvus pasipasakoti, pasidalinti savo išgyvenimais:

1. Jausmų neigimo. „Nėra čia dėl ko nusiminti. Kvaila taip jaustis. Išsimiegosi, atrodys kitaip“. Visi jausmai yra priimtini ir galimi. Normalu jausti, tai ką jauti. Vaikų atneštas emocijas reikia priimti ir leisti jas jausti.

2. Filosofinio atsako: „Toks jau tas gyvenimas. Ne viskas būna, kaip nori. Nieko nėra tobulo“. Tokie pasvarstymai parodo, kad Jūs tikrai nesuprantate, ką išgyvena vaikas ir tai tarsi Jums nerūpi. Tiesiog klausykite, ką sako vaikas.

3. Patarimų. „Žinai, o tu pabadyk dar kartą ir pavyks“. Tiesiog vėl klausykite, bandykite išsiaiškinti, ką galvoja vaikas apie tolimensius savo žingsnius. Patarimų niekas nenori klausyti.

4. Aiškinimosi. „Kas nutiko tiksliai, kad taip pasielgei?“. Tai gali nuskambėti, kaip kaltinimas.

5. Kitos šalies gynyba. „Aš suprantu mokytoją ir jam sunku“. Jūs turite būti savo vaiko pusėje.

6. Gailestis. „Ak vargšelį, kas tau yra? Man tavęs gaila“. Vaikui reikia ne gailesčio, o supratimo, jo emocijų priėmimo ir palaikymo.

Prisiminkite, kaip Jūs dažniausiai reaguojate į savo vaiko pasakojimus ir pamėginkite kitą kartą reaguoti ne automatiškai, o taip, kaip geriausia būtų Jūsų vaikui.

Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė

Daugiau apie tai kalbėsime: audio įraše ir grupinėje konsultacijoje
„Kaip kalbėti su vaiku be dramų?”
https://www.facebook.com/events/910208639794660