Kodėl santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi? Asmenybės sutrikimai ir santykiai
Jaučiant, kad santykiai nesiklosto taip, kaip norėtųsi, pastebint, kad nuolat kartojasi panašūs, skaudinantys santykių scenarijai, besibaigiantys santykių griūtimi, pagavus save eilinį kartą svarstant „kodėl taip nutiko man?“, verta savęs paklausti: o kokie mano asmenybės aspektai gali prisidėti prie besikartojančių nesėkmių santykiuose?
Savaime suprantama, santykiai susideda ne iš vieno žmogaus, o iš dviejų, tačiau neretai nutinka taip, kad tam tikro tipo žmonės traukia ir į santykį eina su tam tikro tipo žmonėmis. T.y., egzistuoja tam tikra dinamika, kai vieno žmogaus asmenybės ypatumai sąveikauja su kito žmogaus asmenybės ypatumais. Ypatingai sudėtinga sveikus, ilgalaikius, lygiaverčius, meile ir pagarba grįstus santykius kurti žmonėms (ar su žmonėmis), kurie turi asmenybės sutrikimų ar šiems sutrikimams būdingų požymių – elgesio, mąstymo, jausmų modelių, pakišančių koją ne tik palaikant santykius, bet ir kasdieniame funkcionavime. Dalinuosi trumpais asmenybės sutrikimų apibūdinimais bei kas būdinga šių sutrikimų požymių turinčių žmonių santykiams.
Kas yra asmenybės sutrikimai?
Asmenybės sutrikimai yra labai ryškūs, ilgai besitęsiantys elgesio ir asmeniniai ypatumai, sutrikdantys žmogaus kasdienį funkcionavimą bei santykį su savimi ir kitais. Paprastai šie sutrikimai prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir tęsiasi suaugus. Asmenybės sutrikimai gali turėti genetinį pagrindą, be to, dažniausiai prie jų formavimosi prisideda įvairios sudėtingos gyvenimo patirtys (dažniausiai – patirtos vaikystėje).
Pagal JAV naudojamą psichikos sveikatos ligų diagnostikos vadovą (sutrumpintai vadinamą DSM-5), asmenybės sutrikimai skiriami į tris grupes: pirma grupė apima ekscentrišką, keistą elgesį ir šiai grupei priklauso paranoidinis, šizoidinis ir šizotipinis asmenybės sutrikimai (šių sutrikimų nereikėtų painioti su šizofrenija ir panašiais sutrikimais, panašūs jie tik savo pavadinimais); antrai grupei priklauso antisocialaus, histrioninio, narcisistinio ir ribinio tipo asmenybės sutrikimai – šiais sutrikimais pasižymintys žmonės išsiskiria dramatiškumu, emocionalumu; trečiai grupei priklausantys žmonės nuolat išgyvena nerimą ir įtampą, šiai grupei priklauso vengiantis, obsesinis-kompulsinis ir priklausomo tipo asmenybės sutrikimai.
Ryškiai išreikštus asmenybės sutrikimus turinčių žmonių procentas nėra labai didelis, tačiau daug žmonių turi vieną ar kelis asmenybės sutrikimams būdingus bruožus ar tam tikrus asmenybinius ypatumus, kurie gali atsiliepti įvairiose gyvenimo srityse: karjeroje, laisvalaikyje, santykyje su savimi ir su kitais, vaikų auginime, galiausiai – meilėje. Kitaip tariant, žmogus gali turėti tam tikrų asmenybės sutrikimui būdingų požymių, bet visiškai normaliai funkcionuoti. Pavyzdžiui, labai savimi pasitikintis, dėmesio siekiantis, konkuruoti linkęs ir kritikos nemėgstantis žmogus gali turėti narcisistiniam asmenybės sutrikimui būdingų bruožų, bet asmenybės sutrikimas žmogui galėtų būti diagnozuotas tik tuo atveju, jei būtų stipriai sutrikęs žmogaus funkcionavimas įvairiose gyvenimo srityse.
Kokie yra asmenybės sutrikimai ir kaip jie siejasi su santykių palaikymu?
1. Paranoidinis asmenybės sutrikimas. Šiam sutrikimui yra būdingas nepasitikėjimas kitais, įtarumas, nenoras atleisti už įžeidimą ar skriaudą, polinkis iškreipti faktus, neutralius ar draugiškus veiksmus laikant priešiškais ir paniekinamais. Šiuo sutrikimu pasižymintys žmonės neretai su jais tiesiogiai nesusijusius dalykus priima tarsi asmeninę grėsmę. Kitus žmones jie mato kaip konkuruojančius, pagiežingus, užgaulius, įžeidžiančius. Be to, jie atkakliai ir karingai gina savo asmenines teises, yra nepasitikintys kitais, įtarūs. Paranoidiniu asmenybės sutrikimu pasižymintiems žmonėms būdinga ilgai prisiminti skaudulius ir įžeidimus, kuriuos jie jaučiasi patyrę, ir jie labai ilgai neatleidžia tikrų ir tariamų skriaudų.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „žmonės pavojingi“, „žmonės manimi pasinaudos, jei tik jiems sudarysiu galimybę“, „visą laiką turiu saugotis“, „jei žmonės elgiasi draugiškai, tai tik dėl to, kad kažko nori iš manęs“.
Santykiuose šio sutrikimo bruožų turintys žmonės dažnai be pateisinamos priežasties įtarinėja, kad partneris(-ė) neištikimas(-a), jie gali būti tiesiog patologiškai pavydūs ir tai jiems trukdo kurti sveikus, pasitikėjimu paremtus santykius. Jie iš visų jėgų stengiasi palaikyti santykius, pagrįstus visiška kito žmogaus kontrole, kad tik išvengtų išdavystės. Jie nuolat klausinėja ir tikrina, ar tik jų antroji pusė „nenuėjo į kairę“, įžvelgia neištikimybės grėsmę nekaltuose poelgiuose ir žodžiuose. Toks nepasitikintis santykis yra be galo sunkus tiek pačiam žmogui, tiek antrajai pusei.
2. Šizoidinis asmenybės sutrikimas. Šizoidiniam asmenybės sutrikimui būdingas kraštutinis atsitraukimas nuo socialinių santykių, vengiama artumo ir intymumo su kitais, pirmenybė teikiama fantazijai bei veikloms, reikalaujančioms vienatvės. Šiems žmonėms ypatingai svarbi autonomija, jie izoliuoja save nuo kitų, jiems sunku megzti santykius, tačiau dėl to jie nei kiek nepergyvena, nes jaučia, kad žmogiškojo bendravimo jiems nelabai ir tereikia. Kitaip tariant, juos dar galima apibūdinti kaip savimi patenkintus vienišius su turtingu vidiniu gyvenimu. Vienas iš šio sutrikimo požymių taip pat yra ribotas sugebėjimas suprasti ir išreikšti jausmus: iš šono gali atrodyti, kad šį sutrikimą (ar jo bruožų) turintys žmonės nepatiria didesnių emocijų šuolių, jie tikrai nepasižymi perdėtu emocionalumu.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „man reikia daug erdvės“, „santykiai su kitais nereikalingi“, „artimi santykiai yra nemalonūs“.
Santykių šio sutrikimo bruožų turintys žmonės paprastai netrokšta ir visiškai nesistengia jų kurti. Paprastai jie nejaučia nei noro, nei motyvacijos bendrauti su priešinga lytimi ir dėl to visai nesuka galvos. Neretai jie būna aseksualūs – t.y., jaučia mažai arba visai nejaučia lytinio potraukio ir dėl to visai nesikamuoja.
3. Šizotipinis asmenybės sutrikimas. Šiam asmenybės sutrikimui būdingas stiprus diskomfortas artimuose santykiuose (nes nepasitikima kitais), mąstymo ir suvokimo keistumai ir savitumai, ekscentriškas elgesys. Dažnai šiuo sutrikimu pasižymintys žmonės tiki neįprastais dalykais, reiškiniais (pvz., telepatija, energetiniai laukais, auromis ir pan.), mano turintys „galių“ ar ypatingą „šeštąjį jausmą“. Jų elgesys ir išvaizda dažnai neatitinka priimtinų normų, kalbėdami jie irgi išsiskiria iš kitų: jų sakinių struktūra, logika gali atrodyti keista, mintys – nesusijusios tarpusavyje. Jie paprastai neturi daug draugų ar žmonių, kuriais pasitikėtų, bendraudami išgyvena intensyvų nerimą, nes jiems stinga socialinių įgūdžių, be to, jie jaučiasi „nepritampantys“, „nesuprasti“. Kitus žmonės jie mato kaip nepatikimus, piktavališkus, tuo tarpu save yra linkę įsivaizduoti kaip pažeidžaimus, super-jautrius, apdovanotus aukštesnėmis galiomis ir suvokimu.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „geriau būti atsiskyrusiam nuo kitų“, „turiu išlikti savimi“.
Santykių šizotipinio asmenybės sutrikimo bruožais pasižymintys žmonės vengia, nes baiminasi būti nuskriausti, nesuprasti. Net jei jiems ir pavyksta užmegzti ryšį su kitais, dėl jų prieštaringų minčių, keistų idėjų, misticizmo jie iš tiesų dažnai ir lieka nesuprasti iki galo. Maža to, šio sutrikimo bruožų turintys žmonės yra linkę kitų net ir nekaltuose veiksmuose įžvelgti piktus kėslus, o tai irgi nepadeda santykių palaikymui.
4. Antisocialus asmenybės sutrikimas. Šiam asmenybės sutrikimui yra būdingas visuomenės normų ir kitų žmonių teisių nepaisymas ir abejingumas kitų jausmams. Jie elgiasi taip, kaip norisi ir kaip naudinga, o ne pagal priimtinas normas. Jų nepriimtino elgesio nepakeičia nei bausmės, nei neigiamos patirtys. Antisocialios asmenybės sutrikimo bruožų turintys žmonės prastai toleruoja frustraciją, greitai įsiplieskia, griebiasi smurto, agresijos, jie turi polinkį kaltinti kitus, racionalizuoti ir teisinti savo netinkamą elgesį. Jie yra grobuoniški, karingi, išnaudotojai, jiems stinga empatijos, jautrumo, gebėjimo bendradarbiauti. Per gyvenimą jie eina atakuodami, apgaudinėdami, manipuliuodami, neretai šie žmonės įsivelia į problemas su teisėsauga.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „aš turiu teisę laužyti taisykles“, „kiti žmonės nesvarbūs“, „man svarbiausia pasirūpinti pačiu savimi“, „galiu išnaudoti kitus savo reikmėms“.
Santykių užmezgimas antisocialioms asmenybėms nesudaro jokių sunkumų: iš pirmo žvilgsnio jie atrodo labai žavūs ir charizmatiški, moka „gražiai pakalbėti“ ir suvilioti sudominusį žmogų. Tačiau dažniausiai tie santykiai yra paviršutiniški ir trumpi, baigiasi, kai tik pasidaro nebeįdomūs ar nebenaudingi.
5. Ribinis asmenybės sutrikimas. Tai asmenybės sutrikimas, kuriam būdingas ryškus polinkis elgtis impulsyviai, neatsižvelgiant į pasekmes, jų nuotaika yra neprognozuojama ir nestabili, būdingi emocijų proveržiai, pykčio priepuoliai, konfliktai su kitais, vidinis tuštumos jausmas. Šio sutrikimo kamuojami žmonės dažnai užsiima savidestrukciniu elgesiu, pvz., savižala. Šalia emocinio nestabilumo ir impulsyvumo šie žmonės dažnai turi problemų savęs suvokime: jiems sunku atsirinkti, kas jie yra, ko jie nori iš gyvenimo, jie gali blaškytis nuo darbo prie darbo, iš santykių į santykius. Ribinės asmenybės dažnai jaučiasi bejėgės, netobulos, nemylimos, iš esmės blogos. Be to, dažnai kenčia ir nuo depresijos, itin intensyvaus nerimo, kitų psichikos sveikatos sunkumų.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai neretai yra prieštaraujantys vieni kitiems – „negaliu susitvarkyti su savimi“, „aš bejėgis(-ė), kai esu vienas(-a)“, „jei žmonės priartės prie tikrojo manęs – atstums“, „mano pojūčiai ir jausmai yra nekontroliuojami“, „negaliu niekuo pasikliauti“, „baisiausia, kas man gali nutikti – tai likti vienam(-ai)“.
Santykiai, į kuriuos įsitraukia ribinės asmenybės, dažniausiai labai intensyvūs, nestabilūs ar konfliktiški, pilni nepasitikėjimo ir nerimo. Ribinės asmenybės labai stipriai bijo palikimo, tad įsivelia į santykius su netinkamas partneriais, toleruoja net ir smurtą. Santykiuose svyruojama nuo kraštutinio idealizavimo ir įsitraukimo iki per didelio nuvertinimo ir atmetimo, tad kartais atrodo, kad šio asmenybės sutrikimo kamuojami žmonės vadovaujasi principu „myliu tave, bet atstumiu, bet negaliu gyventi be tavęs“. Kitaip tariant, jų gyvenime labai daug chaoso ir sumaišties, kurioje daug kančios ir savasties jausmo netekimo. Dėl asmenybinių ypatumų taip pat gali būti ir greita partnerių kaita: vieną partnerį keisti kitas, vieną meilę – kita. Dažniausiai ištverti santykius lydinčius skausmingus išgyvenimus ribinėms asmenybėms būna be galo sunku.
6. Narcisistinis asmenybės sutrikimas. Narcisistiniam asmenybės sutrikimui būdingas didingumas, žavėjimosi poreikis, empatijos trūkumas. Jie linkę išaukštinti save, siekia, kad jais žavėtųsi, kiti žmonės jiems yra arba gebėjai, arba konkurentai. Narcizai labai stengiasi užsiimti tokiomis veiklomis, kurios stiprina jų pranašumo jausmą, jie siekia pripažinimo, garbės, jėgos ir prestižo. Be to, jie yra labai konkuruojantys su kitais ir manipuliuojantys santykiuose. Tačiau narcizai nebando atsiskirti nuo visuomenės, jie nori laikytis jos „viršuje“. Siekdami tikslų jie linkę manipuliuoti, konkuruoti, išnaudoti kitus.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „aš ypatingas“, „aš aukščiau taisyklių“, „kadangi aš geresnis(-ė) už visus kitus, turiu gauti išskirtinį dėmesį, elgesį, privilegijas“, „aš esu pranašesnis(-ė) už kitus ir jie turi tai pripažinti“, „mane gali suprasti tik labai ypatingi žmonės“. Iš kitos pusės, jie turi ir tokius negatyvius įsitikinimus kaip „jeigu aš nesu viršūnėje, aš esu dugne“, tad iš visų jėgų stengiasi visą laiką demonstruoti savo pranašumą, kad nenusiristų į tą „dugną“.
Santykiai narcisistinėms asmenybėms dažnai tarnauja kaip priemonė reguliuoti savivertę: antroji pusė yra reikalinga jų statusui pabrėžti. Jų santykiams dažnai trūksta nuoširdaus susidomėjimo kito žmogaus patirtimis, dominuoja noras gauti asmeninę naudą. Iš kitos pusės, kai nori, narcizai moka būti ypatingai charizmatiški ir žavingi, tad sukurti santykius jiems dažniausiai nėra sunku. Bėda tik, kad tuose santykiuose būna daug manipuliacijų ir kaltinimų, pykčio, jei kas vyksta ne pagal juos, bei kerštavimo pajutus, kad jiems antroji pusė kažkaip trukdo ar juos žemina.
7. Histrioninės asmenybės sutrikimas. Šiam asmenybės sutrikimui yra būdingas savo išgyvenimų dramatizavimas, teatrališkumas, perdėtas emocionalumas, įtaigumas ir polinkis pasiduoti kitų įtaigai, egocentriškumas, nuolaidžiavimas savo norams ir silpnybėms, dėmesio kitiems stoka, polinkis greitai įsižeisti ir nuolatinis įvertinimo, sujaudinimo ir dėmesio siekimas. Kai kuriais atvejais histrioninės asmenybės bruožai yra panašūs į narciziškumą, bet greta tų bruožų histrioninės asmenybės dar elgiasi ir perdėtai seksualizuotai, o dėmesį iš kitų siekia gauti per savo išvaizdą, gundantį elgesį. Dažniausiai histrioninės asmenybės išoriškai atrodo linksmos ir pakilios nuotaikos, tačiau iš tikro po pozityvia nuotaika neretai slepiasi baimė negauti dėmesio ir atstūmimo nerimas, be to, jų linksmumas labai gretai gali persimainyti į pyktį ar liūdesį.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „turiu nustebinti kitus“, „būsiu laimingas(-a) tik jei kas nors manimi žavėsis“, „jei nepatrauksiu žmonių dėmesio – aš niekas“, „jei aš nežaviu žmonių, esu bejėgis(-ė), bevertis(-ė)“. Po šiais įsitikinimais dažniausiai slypi įsitikinimas „aš esu nepatrauklus(-i)“.
Santykiuose histrioninės asmenybės sutrikimo bruožų turintys žmonės naudoja dramatizmą, seksualinį gundymą ir demonstratyvumą, kad pririštų žmones. Jei nepavyksta „prisirišti“ gerbėjų, jie tiki, kad su jais elgiamasi neteisingai ir elgiasi dar demonstratyviau. Histrioninės asmenybės labai pasineria į santykius, atsiduoda jiems visa siela ir kūnu. Tačiau jų pasitikėjimas savimi labai priklauso nuo pastovaus kitų žmonių žavėjimosi jais rodymo ir kiti žmonės jiems yra svarbūs tol, kol gali duoti jiems dėmesio ir žavėjimosi. Tad vargas tam partneriui(-ei), kuris(-i) žavisi nepakankamai! Konfliktuose histrioninė asmenybė gali virsti tikra „furija“.
Vieno JAV atlikto tyrimo duomenimis, būtent histrioninio (o taip pat paranoidinio) asmenybės sutrikimo požymių turintys žmonės skiriasi dažniau nei turintieji bet kurio kito asmenybės sutrikimo ypatumų (Disney et al., 2013). Tyrimo autorių manymu, taip yra dėl to, kad sunku kurti sveikus santykius su partneriu(-e), kuris(-i) yra perdėtai egocentriškas(-a) ir perdėtai emocionalus(-i), be to, histrioninės asmenybės yra linkusios į dažną flirtavimą su kitais ir turi polinkį į neištikimybę, kas, savaime suprantama, trukdo santuokai išlaikyti.
8. Anankastinis (obsesinis-kompulsinis) asmenybės sutrikimas. Tai asmenybė sutrikimas, kuriam būdingas perdėtas susirūpinimas tvarka ir perdėta kontrolė, perfekcionizmas, kraštutinis sąžiningumas. Tokius žmones vargina nuolatinės abejonės, tikrinimai ir susirūpinimas detalėmis, jie nukenčia taip pat ir nuo per didelio atsargumo, užsispyrimo ir nelankstumo. Šio sutrikimo bruožų turintys žmonės yra tvirtai įsitikinę, kad negali klysti, jie perdėtai atsakingi, jiems stinga spontaniškumo ir žaismingumo. Kartais jie taip susifokusuoja į detales, kad nebemato visumos. Kitus žmones jie mato kaip nerūpestingus, neatsakingus, turinčius daug silpnybių. Svarbu pastebėti, kad nors šiam asmenybės sutrikimui taip pat būdingos įkyrios idėjos ir mintys, šis asmenybės sutrikimas nėra tas pats, kas obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OCD).
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „negaliu padaryti klaidų“, „labai svarbu kiekvieną darbą atlikti labai skrupulingai“, „be sistemos viskas sugrius“, „tik aš žinau, kas yra geriausia“, „žmonėms reikia labiau stengtis“.
Santykiai šio sutrikimo bruožų turinčių žmonių dažnai yra suprantami kaip antraeiliai po darbo ir produktyvumo. Apskritai, obsesinės-kompulsinės asmenybės ypatumų turintys žmonės gali vengti prisirišimo ir intymių santykių, atrodyti šalti ir atsiriboję, o vis tik užmezgus santykius, tokie bruožai kaip nelankstumas, užsispyrimas ir nenuolaidumas gali trikdyti santykių rutuliojimąsi. Šiais asmenybės bruožais pasižyminčių žmonių lūkesčiai ir standartai aplinkiniams gali būti absoliučiai nelankstūs, dėl to jiems gali būti sunku rasti „teisingą“ antrą pusę, net jei jos norisi. O perdėti bandymai kontroliuoti pasaulį (kontrolė jiems yra būdas jaustis ramesniems) gali išvarginti tiek juos pačius, tiek aplinkinius.
9. Vengiantis asmenybės sutrikimas. Šiam asmenybės sutrikimui būdingas nepilnavertiškumo jausmas, nuolatinė įtampa ir būgštavimai, nesaugumo jausmas, socialinis varžymasis, perdėtas jautrumas neigiamam įvertinimui. Tokie žmonės nuolat trokšta būti mėgstami ir priimti, tačiau dėl perdėto jautrumo atstūmimui ir kritikai apriboja savo asmeninius kontaktus, o dėl perdėto baikštumo vengia kasdienės veiklos ir situacijų, kurios atrodo potencialiai pavojingos ar rizikingos. Vengiantys žmonės jaučiasi socialiai pažeidžiami, varžo savo elgesį ir patirtis, jiems stinga teigiamo savęs vertinimo ir visuomeniškumo, jie vengia socialinių situacijų ir jas lydinčių nemalonių jausmų ir minčių. Kitus jie mato kaip kritiškus, reiklius ir geresnius už juos. Maža to, jie vengia ir profesinės veiklos, susijusios su reikšmingais tarpasmeniniais kontaktais, nes baiminasi kritikos, nepritarimo ar atmetimo.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „jei žmonės mane pažintų iš arčiau, jie atstumtų mane“, „aš socialiai nepritampu, esu nepageidaujamas(-a)“, „kiti mane kritikuos, atstums“, „negaliu prieš kitus pasirodyti kvailai“, „labai baisu būti atstumtam(-ai)“, „vengimas yra geriausias būdas apsisaugoti nuo nemalonių jausmų“.
Santykius vengiančios asmenybės bruožų turintiems žmonėms kurti sunku: jie vengia įsitraukti į bendravimą su žmonėmis, kol neįsitikina, kad mėgiami. Šiam sutrikimui būdingas susivaržymas santykiuose, baimė patirti gėdą, būti išjuoktam(-ai), sulaukti kritikos ar atstūmimo. Drovumas ir gėdijimasis yra jų nuolatiniai palydovai, o nepilnavertiškumo jausmas trukdo įsitraukti į bendravimą su priešinga lytimi. Skirtingai nei šizoidinės asmenybės, vengiančios asmenybės dėl savo nesugebėjimo kurti santykių labai pergyvena, tačiau vis tiek bet kokia kaina vengia galimos gėdos ir atstūmimo, dėl to nesiima veiklų, kurios padėtų tuos santykius sukurti. Jei vengiančioms asmenybėms pavyksta sukurti santykius ar net susituokti, jos, pasak Disney ir bendraauotorių (2013), gali vengti nutraukti net ir netenkinančius santykius vien dėl to, kad tai reikštų, jog po skyrybų reikės įdėti daug pastangų naujų ryšių kūrimui.
10. Priklausomas asmenybės sutrikimas. Priklausomas asmenybės sutrikimas pasižymi tuo, kad visose gyvenimo srityje pasikliaunama kitais, kiti žmonės priimami kaip galingesni, svarbesni, galintys pasirūpinti, priimti sprendimus už žmogų. Taip pat būdinga didelė baimė būti paliktam, bejėgiškumo ir menkavertiškumo jausmai, pasyvus sutikimas su kitų norais, nesugebėjimas savarankiškai susidoroti su kasdienio gyvenimo situacijomis. Dažnai būdingas atsakomybės perkėlimas kitiems – kitus jie idealizuoja, mato kaip kompetentingesnius, tvirtesnius, galinčius juos palaikyti ir išlaikyti.
Pagrindiniai šių žmonių įsitikinimai – „aš bejėgis(-ė)“, „turiu nuolat palaikyti kontaktą su žmonėmis, kurie man padeda“, „pats blogiausias dalykas yra būti paliktam(-ai)“, „turiu būti su stipresniu žmogumi“.
Santykiuose priklausomos asmenybės daro viską, kad tik išlaikytų antrą pusę ir nereiktų likti vienam(-ai). Jie patiria didžiulių sunkumų išsakyti savo nuomonę ar paprieštarauti, maža to, jie net patys siūlosi atlikti jiems nemalonius dalykus, kad tik juos kas globotų ir nepaliktų. Šio asmenybės sutrikimo bruožų turintys žmonės turi nerealistišką baimę, kad jie visiškai nepajėgtų pasirūpinti savimi, jei juos paliktų antroji pusė. Dėl to priklausomo tipo asmenybės dažnai įsitraukia į disfunkcinius santykius ir toleruoja antrosios pusės netikusį elgesį, priklausomybes ir net nusikaltimus.
Pažinti save ir priimti savo (kartais gąsdinančius ir trikdančius) asmenybės ypatumus yra labai svarbu norint kurti sveikus, meile ir pagarba pagrįstus santykius. Tiesa, kartais susigyventi su savo asmenybės ypatumais gali būti labai sunku. Dar sunkiau gali būti išmokti keisti savo elgesio modelius, tipiškai sukeliančius problemas santykiuose ir kitose gyvenimo srityse. Tad svarbu turint sunkumų nepabijoti kreiptis į specialistus – psichologą ar psichoterapeutą, ypač jei tie sunkumai persekioja jau ilgą laiką. Psichoterapeutas gali padėti susigaudyti savyje, sveikti nuo vidinių žaizdų ir traumų bei išsinarplioti iš minčių, jausmų ir potyrių chaoso, lydinčio jūsų gyvenimą ir santykius.
Psichologė – psichoterapeutė Kristina Paradnikė | www.psicentras.lt | fb.me/paradnike
Šaltiniai:
American Psychiatric Association. (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (5th ed.)
Disney, K. L., Weinstein, Y., & Oltmanns, T. F. (2012). Personality disorder symptoms are differentially related to divorce frequency. Journal Of Family Psychology, 26(6), 959-965. doi:10.1037/a0030446
Krus, G. C. (2015). Relationships between personality disorder beliefs and personality disorder features among young and older adults. A master thesis submitted to the Graduate Faculty of the University of Colorado Springs.
Iliustracija: luizclas.com