Kodėl žmonės ieško brangios meilės?5 (4)
Žmonės visą gyvenimą siekia laimės, džiaugsmo, meilės, bet kai jų gauna pakankamai, jie ima ir atsibosta. Paradoksalu, bet mums reikia ir skausmo. Tik tada imame vertinti tai, ką turime. Ar pastebėjote, jog neretai iš šono atrodantys gražūs santykiai nesivysto ilgai?
Gan dažnu atveju partneriai jaučiasi per daug patogiai vienas su kitu. Keista, bet žymiai įdomiau dramos, stiprios emocijos, o tik tada taika ir meilė. Atrodo, kad jei nebus išbandymų, nebus ir meilės. Dažnai vaikystės traumos diktuoja norą ieškotis toksiškų santykių, kurie suteiks dopamino kalnelius. Panašiu mechanizmu veikia priklausomybės.
Pradėkime nuo pradžių. Dauguma nuo mažumės esame mokomi tėvų, jog viską gyvenime reikia užsidirbti. Nemokamas būna tik sūris pelėkautuose. Taip išeina ir meilė ne išimtis. Ypatingai tuo tiki žmonės, negavę pakankamai meilės iš savo tėvų.
Įsivaizduokime, kaip galima tikėtis, kad svetimas žmogus tave priims tokį, koks esi, ir pamils nieko nesitikėdamas, kai net tavo gimdytojai nesugebėjo to padaryti. Chaotiškose ar perfekcionistų šeimose užaugę vaikai dažnai turi nesaugaus prieraišumo tipą, nepilnavertiškumo problemų. Šios problemos labai aiškiai atsiskleidžia tokioje jautrioje srityje kaip santykis su kitu žmogumi. Nieko nėra sunkesnio ir intymesnio nei emocinis nuogumas. Tokie žmonės atsiveria tikrai ne kiekvienam sutiktam ir sunkiai ima pasitikėti partneriu. Dar sunkiau leidžia sau įsimylėti.
Taigi, gauto už dyką daikto mes nevertiname, ieškome klastos: kažkas čia turi būti paslėpta. Juk viskas kainuoja. Ir meilė turi turėti kainą. O kai mus kažkas pamilsta vien dėl to, kokie mes esame, mes negalime tuo patikėti. Prisimename mano minėtą taisyklę ir jaučiamės pakliuvę į spąstus. Galvojame, gal tas žmogus kažko nesupranta apie mus, yra susidaręs neteisingą nuomonę ir pamatęs tikrąjį mūsų veidą persigalvos. Mes negalime patikėti, kad meilė gali būti nemokama. Kad mums nereikia kažko dar įrodinėti, bandyti parduoti save. Viskas taip paprasta ir kartu nepatikima. Tada mes sau pakišame koją.
Pasąmoningai norime įsitikinti, kad tai tiesa. Išbandome tą žmogų, rodome įvairias savo puses ir tikimės, kad jis pats nuo mūsų pabėgs ir mūsų taisyklė pasitvirtins. Mes bijome būti neteisūs. Bijome suklysti dėl meilės kainos ir, jei mums pavyksta atsikratyti nemokamos meilės, imame ieškoti brangiai kainuojančios. Meilės, į kurią reikia daug investuoti. Meilės, kuri atrodys to verta, nes ji kitokia. Ji vertinga, nes mes turime jos siekti. Dar vienas mūsų pasąmonės triukas.
Mes linkę trokšti to, kas brangu, kas ne mūsų nosiai. Tada įsivaizduosime laimėję tikrą laimikį, dėl kurio buvo verta kautis. Bet ar tikrai? Gal tai bus tik mūsų iliuzija? Gal mes iš tiesų nieko nelaimėsime, o tik skaudinsime pastoviai save? O skausmą vadinsime sėkmės kaina? Mokėsime ją kasdieną kaip paskolą visą likusį gyvenimą. Tas žmogus, kurio mes taip beatodairiškai siekėme, greičiausiai mūsų niekada taip stipriai nemylės. Mes niekada nejausime iš jo lygiavertės meilės grąžos. Tik mūsų iliuzijos leis galvoti, kad mes laimėjome, nors meilės laimėti neįmanoma ir negalima…
Ji tiesiog yra, arba nėra. Jokiais žygdarbiais jos neužsitarnausi.
Tikra meilė gydo, leidžia mums atrasti savo gražiausias savybes, išmokti pasitikėti savimi, pamiršti trūkumus. Harmoninguose santykiuose meilė, o ne atstūmimo baimė, įkvepia tobulėti, su ja kyla noras lygiuotis į savo partnerį, tapti geriausia savo versija.
Jūsų nuoširdžiai nemylinčiam asmeniui, kad ir kiek pasiektumėte gyvenime, kad ir kiek dėl jo padarytumėte, niekada nebūsite pakankamai geri. Jis visada pastebės Jūsų trūkumus, o ne privalumus.
Tokio žmogaus meilė Jums bus tiesiog neįperkama. Tad nustokite jos vaikytis ir skaudinti save. Suraskite priežastis, kodėl Jus traukia tokie žmonės, ir bandykite pakeisti savo mąstymą bei elgesio strategijas. Jei savarankiškai tai padaryti per sunku, naudinga pasinaudoti psichoterapeuto pagalba.
Parengė Gabrielė Gogelytė | Instagrame: prouzmerktasakis
Šeimos medicinos gydytoja – rezidentė
Asociatyvi portalo iliustracija Zarina Iskarova / Unsplash