Kuo naudingas juokas?

Juokas kovoja su skausmu, stresu ir depresija, mat sumažina kortizolio lygį ir paskatina geros savijautos hormonais vadinamų endorfinų gamybą.

Jis stiprina imunitetą ir širdies bei kraujagyslių sveikatą, taip pat padeda kontroliuoti kraujo spaudimą. Juokiantis per penkiolika minučių galima sudeginti nuo 10 iki 40 kalorijų. Išbandykite juoko jogą – sistemingą juoko įtraukimą į savo kasdieninį gyvenimą, pataria curejoy.com.

Sakoma, kad visi geri dalykai gyvenime yra neteisėti, amoralūs arba tukinantys. Ką gi, ir ši taisyklė turi išimtį – juokas! Ar kada nors susimąstėte, kodėl po gardaus juoko visos problemos atrodo menkesnės? Arba kodėl po pamėgtos komedijos jaučiate energijos antplūdį? Linksmas ir optimistiškas nusiteikimas tam tikra prasme turi įtakos mūsų sprendimams, santykiams ir netgi mūsų sveikatai. Juoko terapinis poveikis toks įspūdingas, kad grupė mokslininkų nusprendė pasigilinti į gelotologiją – mokslą, kuris aiškinasi, kaip juokas veikia mūsų protą ir kūną. Štai keletas juoko privalumų, kuriais galite pasinaudoti jau šiandien.

Natūrali priemonė nuo skausmo

Ar niekada nesate patyrę, kaip po netramdomo juoko staiga pradingsta prieš tai kankinęs galvos skausmas? Juokas paskatina endorfinų išsiskyrimą o šie „geros savijautos“ hormonai veikia kaip neuromediatoriai ir pasižymi skausmą malšinančiu poveikiu. Endorfinai taip pat padeda atsipalaiduoti ir pagerina bendrą savijautą. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad „juokingų“ įrašų klausiusių asmenų skausmo slenkstis gerokai padidėja.

Dar verta prisiminti amerikiečių žurnalisto Normano Cousinso atvejį. Jam buvo diagnozuota degeneracinė liga – ankilozuojantis spondilitas. Jam niekas nepadėjo, išskyrus juoką – vyras įveikdavo ilgus sekinančio skausmo epizodus nuolat žiūrėdamas humoristinius filmus. Jis tvirtino, kad 10 minučių intensyvaus juoko jam numalšindavo skausmą, ko negalėdavo padaryti netgi morfinas. Turimt omenyje opioidines endorfinų savybes, tai visiškai nenuostabu. Beje, N. Cousinsas gyveno daug ilgiau nei prognozavo medikai.

Juokas mažina stresą

Kai patiriame stresą, antinksčių liaukos išskiria streso hormoną kortizolį – taip inicijuojamas mechanizmas „kovok arba bėk“. Padidėjęs kortizolio kiekis ilgainiui gali susilpninti imuninę sistemą ir padidinti depresijos ir širdies ligų riziką. Tačiau vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad reguliarus juokas gali padėti kontroliuoti kortizolio lygį – jis gali būti sumažinamas iki 69 procentų. Tiesą sakant, šis tyrimas atskleidė, kad netgi juoko numatymas gali reikšmingai sumažinti kortizolio kiekį. Ir tai, savo ruožtu, teigiamai veikia atmintį ir kognityvines funkcijas – smegenys gali mąstyti ir suvokti greičiau.

Veiksmingas antidepresantas

Tyrimais įrodyta, kad juokas akimirksniu pakelia nuotaiką ir palengvina depresijos simptomus. Vieno iš tokių tyrimų metu buvo įrodyta, kad žmonės su puikiai išvystytu humoro jausmu rečiau suserga depresija. Juokas – šis reiškinys apima visą smegenų žievę – veikia kaip „smegenų masažas“, akimirksniu pagerinantis nuotaiką ir padedantis įveikti nusiminimą. Kito tyrimo metu buvo patvirtinta, kad juokas gali pagerinti kognityvinę funkciją vyresniame amžiuje ir sumažinti depresijos, nerimo ir streso simptomus. Jis gali netgi pagerinti miego kokybę ir įveikti nemigą.

Aukšto kraujospūdžio priešnuodis

Panašu, kad juokas pakelia ne tik nuotaiką, bet ir kraujo spaudimą. Tiesa, vos akimirksniui. Vieno tyrimo metu paaiškėjo, kad nors juokiantis kraujo spaudimas šiek tiek išauga, tačiau reguliarus juokas kraujagysles veikia teigiamai ir iš tiesų normalizuoja kraujospūdį. Tad kaip tai nutinka? Kortizolis ir kiti streso hormonai veikia mūsų kraujagyslių sieneles – verčia jas susitraukti. Juokas ne tik sumažina kortizolio lygį, bet ir treniruoja širdies raumenis. Nors tai iš pradžių kraujo spaudimą pakelia, tačiau vėliau praplečia kraujagysles, dėl ko kraujo spaudimas sumažėja. Norint pasiekti geriausius rezultatus, reiktų ne šiaip sau kikenti, o minutę ar daugiau juoktis taip, kad net pilvą skaudėtų.

Teigiamai veikia širdį ir kraujagysles

Ne veltui sakoma – juokiasi iš širdies! Juokiantis išsiplečia kraujagyslių vidinis epitelis, kuris reguliuoja kraujo tekėjimą. Be to, juokiantis kvėpuojame giliau, todėl į kraują patenka daugiau deguonies. Merilando universiteto mokslininkai tyrinėjo, kaip humoras veikia dvi tiriamųjų grupes. Viena grupė žiūrėjo įtampos kupinus filmo apie karą epizodus, o kitai grupei buvo rodomos juokingos komedijos ištraukos. Pastarojoje grupėje buvo užfiksuota pagerėjusi kraujotaka, kurią lėmė juoko sukeltas kraujagyslių išsiplėtimas. Juokas taip pat sumažina arterijų uždegimą ir padidina gerojo kortizolio kiekį. Šis sveikatai naudingas juoko poveikis gali netgi sumažinti kraujagyslių ligų ir insulto riziką.

Gerina imunitetą

Juoko metu išsiskiriantys beta-endorfinai ir kiti hormonai gali stimuliuoti T-ląstelių – tai imunitetą didinantys limfocitai – gamybą. Japonijoje atliktas eksperimentas, kurio rezultatai buvo itin įdomūs. Pacientai su atopiniu keratokonjunktivitu buvo stebimi po to, kai pažiūrėjo Charlie Chaplino komediją „Modernūs laikai“ („Modern Times“). Nustatyta, kad juokas padidino tam tikrų imunoglobulinų gamybą. Šie antikūnai kaunasi su ligas sukeliančiais virusais ir bakterijomis. Juokui jautriausias antikūnas yra IgA, kuris nuo infekcijų apsaugo viršutinius kvėpavimo takus.

Padeda atsikratyti nereikalingų kilogramų

Jeigu norite malonios, lengvos ir daug pastangų nereikalaujančios sporto šakos, turime gerą žinią!Juoko ryšys su laime ir pozityvumu toks stiprus, kad dažnai juoką suvokiame kaip emociją. Tačiau iš tikrųjų juokas yra fizinė veikla, kurioje dalyvauja pilvo ir veido raumenys bei diafragma. Kai mes juokiamės, raumenys susitraukia ir atsipalaiduoja, dėl ko į kraują patenka daugiau deguonies – tokią pačią naudą gauname ir iš aerobikos pratimų. Penkiolika minučių juoko, priklausomai nuo žmogaus svorio ir juoko intensyvumo, gali sudeginti nuo 10 iki 40 kalorijų!

Sąmoningai stenkitės juoktis!

Nors juokas gal ir nėra stebuklingas vaistas, tačiau jo terapine nauda neabejoja nei gydytojai, nei mokslininkai. Taigi, kada paskutinį kartą juokėtės taip, kad net pilvą skaudėjo? Nors kiekvienas kasdien retkarčiais pakikename, kasdienė rimto juoko dozė išties verta jūsų pastangų. Galite žiūrėti juokingus filmus ar šou, o gal apsilankyti kaimyniniame komedijos klube – svarbu, kad jūsų gyvenime nestigtų juoko. Ir jeigu tai neveikia visą laiką, imkite pavyzdį iš medicinos specialistų ir sveikatos guru, siūlančių struktūruotą ir sąmoningą juoko režimą. Štai Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip grybai po lietaus dygsta juoko klubai, o Vakarų Virdžinijoje duris atvėrė „kvaila ligoninė“, kur klounams ir komikams tenka ne mažesnis vaidmuo kaip gydytojams ir seselėms. Nuo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio vidurio išpopuliarėjo juoko joga, dar vadinama haasya joga. Ši sistema skatina ilgalaikį, priverstinį juoką, kurį lydi gilus ir ritmingas kvėpavimas. Jei vis dar skeptiškai žiūrite į spontaniško ar pagal scenarijų parengto juoko naudą sveikatai, „Psychological Reports“ pristatytas tyrimas turi atsakymą. Mokslininkai nustatė, kad net priverstinis juokas, kai juokiamasi be humoro paskatos, gali žymiai pagerinti fizinę ir emocinę sveikatą. Tad, su pastangomis ar be jų, pats metas gerai pakvatoti! Ir nors mokslininkams labiau rūpėjo terapinis juoko poveikis, galima įžvelgti dar vieną svarbų juoko privalumą. Tai yra tokia terapija, kuri neturi jokio šalutinio poveikio. Na, nebent tai, kad juokiantis iš širdies gali imti maloniai mausti šonus!

Parengė delfi.lt
Iliustracija: pexels.com