„Lauko darželio“ įkūrėjas: moterys ir vyrai auklėtojai – vienodai svarbūs ugdant vaiką

„Moterys auklėtojos ir vyrai auklėtojai yra vienodai svarbūs ugdant vaiką“, – įsitikinęs penkerius metus gyvuojančio „Lauko darželio“ įkūrėjas Žilvinas Karpis. Darželyje stengiamasi dirbti pagal šeimos modelio principą. Pastaruoju metu daug po užsienio lauko darželius keliavę šios įstaigos darbuotojai įsitikino, kad eina teisingu keliu: vyrų ir moterų balansą stengiasi išlaikyti visos vaikų gerove besirūpinančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos.

Visuose padaliniuose – bent po vieną auklėtoją vyrą

Eiti į žygį, kurti laužą, nuraminti tėvų pasiilgusį vaiką, padėti apsirengti ir nusiplauti dešimtis mažų rankyčių, iš moliūgo pagaminti katilą troškinio, sodinti daržą, įtraukti vaikus į tvarkymosi žaidimus – „Lauko darželyje“ įprasta, kad šiomis veiklomis užsiima tiek auklėtojos, tiek auklėtojai. Šiuo metu trijuose darželio padaliniuose Vilniuje ir Kaune yra bent po vieną auklėtoją vyrą.

Auklėtojai vyrai Lietuvos darželiuose – retokai sutinkami paukščiai, nors daugybė pasaulyje atliktų mokslinių tyrimų įrodė, kad visaverčiam vaiko vystymuisi šeimos modelio principo taikymas ugdyme atneša teigiamų rezultatų. Kai ikimokyklinio amžiaus grupėse vaikus ugdo vyras ir moteris, tai teigiamai veikia jų psichologinę sveikatą, socialinių vaidmenų suvokimą, ikimokyklinukai geriau mokosi.

„Lauko darželis“ kryptingai užsibrėžė tikslą nuolat į vaikų grupes integruoti vyrą auklėtoją. Pradėjus šeimos modeliu paremtą ugdymą kurti kiekviename padalinyje, teko įveikti ne vieną iššūkį. Visuomenės akyse auklėtojo darbas buvo matomas kaip išskirtinai moteriškas, patiems auklėtojams taip pat trūko įgūdžių ir patirties ikimokyklinėse įstaigose dirbti pagal šeimos modelio principą.

„Mūsų filosofija – turėtų būti įvairovė, norime, kad vaikus ugdytų ir moterys, ir vyrai, – sako Ž. Karpis. – Matome, kad einame teisingu keliu, vyro vaidmuo ikimokyklinėse įstaigose svarbus ir duoda tik pliusų vaikams ir jų tėvams. Kai kuriems toks ugdymo modelis renkantis darželį yra lemiamas faktorius. Yra toks visuomenės poreikis, nors įprastinės nuostatos dažnai atrodo priešingos“.

3 iš 5 su vaikais dirbančių ugdytojų yra vyrai, stengiamasi pritraukti ir skirtingų lyčių savanorių.

Italai auklėtojų pareigų į „vyriškas“ ir „moteriškas“ neskirsto

Šeimyninio modelio idėją lietuviško darželio vadovas parsivežė iš Skandinavijos ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Jos sėkmę patvirtino ir „Erasmus+“ projekto „Vyro auklėtojo vaidmuo kuriant šeimos modelį lauko darželyje“ aplankytos lauko pedagogiką su šeimos modelio metodu taikančios įstaigos Graikijoje, Italijoje, Olandijoje.

Italijos „Associazone Manes“ ne pelno siekianti organizacija, išmėginanti eksperimentinius švietimo projektus, prieš penkerius metus Romoje įkūrė lauko darželį „L‘asilo nel bosco“. Jis išgarsėjo visoje Europoje kaip inovatyvus darželis, daug dėmesio skiriantis vaikų sveikatinimui, ugdymui per laisvus žaidimus taikant šeimyninį modelį grupėse. Tai padeda pasiekti geresnių mokymosi rezultatų ateityje, spręsti iššūkius – pavyzdžiui, atrasti socialinių problemų turinčių berniukų talentus.

„Lauko darželio“ auklėtojai Eimantas Lukošius ir Daiva Kundrutienė,, apsilankę „L‘asilo nel bosco“, įsitikino, kad su vaikais dirba po lygiai vyrų ir moterų. „Vyrų ir moterų edukatorių santykis buvo vienodas, du vyrai ir dvi moterys. Jų vaidmenys iš esmės edukacijoje buvo daugmaž vienodi, jie dirbo pasiskirstę sferomis, bet ne pagal lyčių prizmę, neskirstant į vyriškus ir moteriškus užsiėmimus. Kaip ir mūsų darželyje, tokiu būdu galima geriau pritaikyti įvairius įgūdžius, vaikai mokosi iš skirtingų suaugusiųjų“, – pasakoja E. Lukošius.

Italijos darželis, pasak jo kolegės D. Kundrutienės, skiriasi nuo „Lauko darželio“, nes neprireikia tiek daug ūkio darbų: kalti, kapoti, pjauti žolę. „Tačiau jie, kaip ir mes, kiekvienoje grupėje turi po vyrą auklėtoją. Teko stebėti situaciją, kai darželio auklėtojas sukvietė vaikus, norinčius į tualetą, ir su ta grupele iškeliavo. Supratome, kad „tualeto reikalai“, kaip ir mūsų darželyje, nėra vien „moteriškas“ darbas“, – pasakoja auklėtoja.

„Skiriasi lauko darželių specifika, pas mus daugiau darbų, palaikančių infrastruktūrą. Ir pas juos, ir pas mus nėra taip, kad „šito aš nedarysiu, indų tai jau neplausiu“. Visi galime viską. Vaikai taip pat dirba ne tik „mergaitiškus“ ar „berniukiškus“ darbus“, – antrina E. Lukošius.
Įvairesnis lyčių požiūriu auklėtojų kolektyvas vaikams praplečia galimybes pažinti suaugusiųjų pasaulį, atrasti daugiau skirtingomis sritimis besidominčių žmonių.

„Man smagu dirbti komandoje, kurioje yra tiek moteris, tiek vyras – jie papildo vienas kitą, ir tampa šaunia komanda. Mes įpratę, jog darželiuose dirba tik moterys, smagu, kad pagaliau ir Lietuvoje standartai po truputį keičiasi“, – palyginusi Italijos darželio taikomus metodus su patirtimi dirbant „Lauko darželyje“, pastebi D. Kundrutienė.
Jos nuomone, darželinukams naudinga matyti auklėtojus vyrus, kurie gali neskirstydami dirbti įvairius darbus, būti tokie pat rūpestingi, geri, pagarbūs, švelnūs, kaip ir auklėtojos moterys.

Vyro auklėtojo vaidmens svarbą aiškinosi Graikijoje

Privatų darželį ir pradinę mokyklą „Paixnidagogeio“ Atėnuose aplankiusi „Lauko darželio“ auklėtoja Aurelija Vidmantienė į žygius su vaikais ir suaugusiais ėjo tris dienas ir stebėjo, kaip dirbama pagal šeimos modelį, kokie iššūkiai kyla jį taikant lauko darželio grupėse ir kaip jie sprendžiami.

Pernai duris atvėrusiame darželyje-mokykloje „Paixnidagogeio“ vaikai, kaip ir „Lauko darželyje“, mokosi žaisdami. Pirmąją dieną auklėtoja keliavo į žygį su 3-4 metų darželinukais. Vaikus lydėjo keturi mokytojai, du vyrai ir dvi moterys. Jie pasakojo, kad toks šeimos modelis ugdyme leidžia pasiekti geresnių rezultatų.

„Labai svarbus vyro auklėtojo vaidmuo, tai vaikams padeda išmokti socialinių vaidmenų įvairovės ir teigiamai veikia jų pasiekimus“, – apie tris dienas trukusį projekto „Vyro auklėtojo vaidmuo kuriant šeimos modelį lauko darželyje“ stebėjimo vizitą sako ikimokyklinio ugdymo pedagogė.

Pirmosios dienos žygis buvo neilgas, apie dvi valandas. Vaikai pavalgė priešpiečius darželyje, su savimi pasiėmė kuprinėles su vandeniu ir atsarginiais drabužėliais, ir išėjo į parką.

Antrosios ir trečiosios dienos žygiai buvo ilgesni, su pradinės mokyklos vaikais. Su 6-7 metų žygeiviais parke lietuvė praleido tris valandas. Iš viso žygiavo 19 vaikų, vyko ir 4 mokytojai. Parke visi susėdo į ratelį, aptarė taisykles, ribas, kur galima žaisti. Į laisvą žaidimą mokytojai įtraukė veiklų: piešimo purvu, virvių rišimo. Vaikai rinko gamtines priemones tęstiniams darbeliams mokykloje.

Palyginusi graikų ir lietuvių ugdymo lauke patirtį, ji pastebėjo, kad abu turi kiemus, kuriuose daug iš natūralių medžiagų įrengtų žaidimo erdvių. Abiejose vaikai eina į žygius, skiriama laiko laisvam žaidimui, patirtiniam ugdymui. Taip pat abiejuose darželiuose labai svarbus vyro auklėtojo vaidmuo: taip galima sukurti stipresnes darbo komandas, sugalvoti vaikams įvairesnių ugdomųjų veiklų, rodyti socialinių modelių įvairovę ir daug geriau padėti auklėtiniams išreikšti savo gebėjimus.

„Mes savo darželyje tarp ugdytojų lyčių taip pat stengiamės palaikyti pusiausvyrą, nes vaikams svarbu matyti ir vyrišką, ir moterišką pavyzdį. Buvo labai naudinga pasikeisti patirtimi su graikais, kaip išnaudoti visus tokio darbo pliusus“, – sako A. Vidmantienė.

Ž. Karpis: vaikams naudinga suprasti, kad pasaulis įvairus

Gilinti žinias ir dalintis patirtimi apie vyrų ir moterų komandinio darbo principus lauko darželiuose auklėtojai taip pat vyko į Nyderlandus. Tilburge veikianti privati švietimo ugdymo organizacija žinoma visoje šalyje, nes jos įkūrėjas ir vadovas Jael Nouhet sukuria vaikams galimybę tiek aktyviai mokytis gamtoje, tiek vystyti socialinius įgūdžius pasitelkiant netradicines veiklas. Organizacijos darbą stebėjusiems „Lauko darželio“ auklėtojams J. Nouhet aiškino, kokią įtaką sveikai vaikų raidai daro gamtos ir socialinio ugdymo suliejimas, pasitelkiant šeimos modelio metodą.

„Visuose šiuose darželiuose, organizacijose, kuriuose lankėmės, vyrai, kaip ir moterys, tiesiogiai dalyvauja vaikų švietime, – apibendrina Ž. Karpis. – Tai vertybinė nuostata, kurią ir mes stengiamės įtvirtinti Lietuvoje, suteikiant auklėtojoms ir auklėtojams vienodas atsakomybes ugdant vaiką“.

Pasakodamas apie „Lauko darželio“ veiklą, jo įkūrėjas pabrėžia, kad čia netrūksta tiek sunkesnių fiziškai aplinkos tvarkymo darbų, tiek aktyvių ugdymo užsiėmimų. Auklėtojai kapoja malkas laužui ir ant jo gamina valgyti, stato palapines, organizuoja žygius, moko vaikus panaudoti išmaniąsias programėles ieškant lobio, skalbti ryškiaspalves žygių liemenes, sodinti daržą, saugiai naudotis įrankiais, padeda jiems įgyvendinti projektus – pavyzdžiui, namelio medyje. Nors kai kurie iš šių darbų lengviau sekasi darželyje dirbantiems vyrams, stengiamasi veiklas draugiškai pasidalinti, vieni kitiems padedant. Ž. Karpis įsitikinęs, kad taip darželį lankantys vaikai mato įvairesnių bendravimo pavyzdžių – o tokia ir yra ugdymo įstaigos užduotis. Be to, kiekvienas auklėtojas ir auklėtoja pritaiko geriausius savo gebėjimus nevaržomas „vyriškų“ ir „moteriškų“ atsakomybių ribų.

„Darželyje taikant šeimyninį ugdymo modelį, vaikas mato, kad tiek auklėtojos, tiek auklėtojai siurbia, plauna, kartu gamina maistą, kuria laužą. Vaikui naudinga suprasti, kad moterys ir vyrai gali dirbti tuos pačius darbus, lyderiai – ne tik vyrai, vinį įkalti gali ir moterys. Net jei šeimoje mato kitokį pavyzdį, naudinga suprasti, kad pasaulis įvairus“, – sako „Lauko darželio“ įkūrėjas.

Kartu su kolegomis įvairius pagal šeimos modelį dirbančius lauko darželius lankęs Ž. Karpis pastebėjo, kad šis metodas daug prisideda prie vaikų asmeninio ir socialinio tobulėjimo, mokymosi rezultatų gerinimo sveikesnio mikroklimato grupėse, kasdienio pažinimo džiaugsmo.