Moteris, kuri panorusi palieka savo kūną ir į jį sugrįžta
Naujo tyrimo rezultatai šiek tiek praskleidė kol kas mįslingo fenomeno, kuris vadinamas „potyriais palikus kūną”, paslaptį. Otavos universiteto (Kanada) fiziologai registravo vienos psichologiją baigusios kanadietės, kuri skelbė sugebanti kada panorėjusi palikti savo kūną ir į jį sugrįžti, smegenų aktyvumą.
Tyrėjai yra linkę manyti, kad kai kurios kairiosios smegenų pusės sritys yra susijusios su kinestetiniais vaizdiniais (judėjimo pojūčiu). Jos ir gali būti siejamos su potyriais, kai žmogus neva palieka savo fizinį pavidalą ir sklendžia virš jo. Maža to, gali būti, kad šį fenomeną patiria daugiau žmonių nei buvo manoma iki šiol.
Otavos universiteto tyrėjai susidomėjo vienos psichologijos absolventės atveju. 24 –erių mergina sutiko pabūti eksperimento savanore. Ji teigė kartais reginti save sklendžiančią ore virš savo kūno ir besisukiojančią horizontaliai. Kartais ji save regi iš aukštai, nors ir nesijaučia palikusi savojo kūno. Tačiau kažkokių ypatingų emocijų šie potyriai merginai nesukelia. Tad mokslininkai nusprendė tokius jos potyrius traktuoti kaip „potyrių palikus kūną” fenomeną, rašo „Popsci.com„.
Tyrimo autoriai Andra Smith ir Claude Messier funkciniu magnetinio rezonanso (fMR) įrenginiu fiksavo eksperimento dalyvės smegenų aktyvumą ir mano, kad ji yra pirmoji „potyrių palikus savo kūną” fenomeno tiriamoji, kuriai nenustatyta kokių nors smegenų disfunkcijų. Tyrimo metu paaiškėjo, kad tokie potyriai susiję su „stipriu vizualinių smegenų žievės sričių” sužadinimu.
Be kita ko, „potyrių metu aktyvumas buvo fiksuojamas ir kai kuriose smegenų srityse, kurios susijusios su kinestetiniais vaizdiniais”, teigia tyrimo autoriai. Jų manymu, kaip tik tai ir gali sukelti mentalines kūno judėjimo reprezentacijas.
Nors tyrėjai pripažįsta, kad šį fenomeną patiriančių žmonių yra nedaug, jie tiki, kad šį reiškinį patiria gerokai daugiau žmonių nei manoma iki šiol. Svarbiausia tai, kad pati šį fenomeną patirianti jauna moteris nemano, jog jos potyriai palikus kūną yra kažkuo ypatingi.
„Tiriamosios teigimu, tokius potyrius ji pirmąkart pajuto ankstyvoje vaikystėje, kai vaikų darželyje tekdavo miegoti dieną, o jai tai būdavo nuobodu, – rašoma tyrimo ataskaitoje, kuri publikuota žurnale ” Frontiers in Human Neuroscience „. – Ji suprato galinti praplėsti tokius potyrius ir naudojosi jais kaip pramoga, kai reikėdavo miegoti popietėmis. Tiriamoji nustebo sužinojusi, kad tai patiria ne visi.”
Mokslininkai mano, kad „šis fenomenas gali pasitaikyti dažniau nei manoma, tačiau jį patiriantys žmonės nemano, kad tokie potyriai yra išskirtiniai”. Taip pat iškeliama prielaida, kad „toks sugebėjimas išryškėja kūdikystėje, tačiau vėliau nenaudojamas išblėsta.”
Šaltinis:
