Nė neįsivaizduoju kam tokie žmonės kaip aš atsiduria šioje planetoje?0 (0)
Klausimas: Nesu tikra kodėl jums čia rašau, galbūt tai tiesiog dar vienas bandymas ieškoti pagalbos. Jaučiuosi labai beviltiškai. Jau kurį laiką negaliu nustoti galvoti apie gyvenimo beprasmiškumą. Kam reikia viso to, ką mes darome? Mokykla, darbas, visa kita.. Viskas galiausiai virsta niekuo. Nuo to vėl sukilo mintys apie gyvenimo baigtį. Anksčiau jos šiaip ne taip nublankdavo, bet šį kartą viskas priėjo iki planavimo ir detalių apmąstymo ir tai jau tęsiasi kurį laiką. Šį kartą taip pat jau nebegalvoju apie kitų jausmus jei taip pasielgčiau. Tai jau nebesvarbu, tenoriu greičiau iš čia dingti, nes nuo visko pavargau ir tiesiog nebėra prasmės. Kam man kentėti jei galiu nuo viso to pasitraukti? Galvojau, kad visi šie jausmai ims taisytis, galbūt tai dar vienas išbandymas, bet nežinau, kiek dar jų galiu atlaikyti. Nesu stipri. Taip pat nesu pernelyg protinga ar graži ar dar kokia nors naudinga… Tikriausiai nusibodo apsimetinėti, nežinau. Nė neįsivaizduoju kam tokie žmonės kaip aš atsiduria šioje planetoje.
Atsiprašau, kad mintys nerišlios.
Atsakymas: Labas, ačiū, kad parašei ir pasidalinai savo neramiomis mintimis. Galiu įsivaizduoti, kiek nevilties ir beprasmiškumo išgyveni, jei nori greičiau dingti nuo visko, kitų jausmai atrodo nebesvarbūs. Iš tiesų neramu dėl Tavęs, kai rašai, kad ne tik galvoji, bet ir planuoji savižudybę. Ir tuo pačiu noriu pasidžiaugti, kad nepaisant beviltiškumo, rašai čia ir ieškai pagalbos.
Rašai, kad anksčiau mintys apie savižudybę „šiaip ne taip nublankdavo“, kad tikėjaisi, jog jausmai „ims taisytis“, tačiau dabar taip nevyksta. Žinai, man atrodo, kad labai svarbu yra tai, jog su mintis ir jausmais, kuriuos sunku atlaikyti, galima bandyti kažką „padaryti“, tačiau tam dažnai gali prireikti kitų pagalbos. Pačiai sunkias mintis ir jausmus atlaikyti ir laukti, kol jie kažkur pranyks, gali būti labai sunki užduotis.
Tai, kad niekas nebesvarbu, nebematai prasmės, kyla mintys apie savižudybę – gali būti depresijos požymiai. O tokiu atveju specialisto pagalba yra būtina. Tad labai kviečiu žengti dar vieną žingsnį ir kreiptis tiesioginės pagalbos į psichologą. Su juo kartu galėtumėte aptarti, kokia pagalba Tau yra reikalinga.
Tada, kai sunku išbūti su sunkiomis mintimis, kai planuoji savižudybę, labai kviečiu Tave paskambinti į „Jaunimo liniją“ (8 800 28888, dirba visą parą). Pati esu čia savanoriavusi ir žinau, kad šiuo telefonu atsiliepia žmonės, pasiruošę išklausyti ir padėti, kuo gali. „Jaunimo linijos“ tinklapyje taip pat gali rasti Informacinį banką su psichologines paslaugas teikiančių organizacijų ir asmenų sąrašu.
Linkiu surasti žmogų, galintį Tau padėti išbūti Tavo sunkume. Tada galėtų pasidaryti šviesiau.
Psichologė Irma Skrubienė
skruibis.lt, namuterapija.lt
Labai užjaučiu tave. Gal turi ką nors,kas galėtų padėti tau. Paprašykite pagalbos. Kreipkis į psichiatrą. Aš jau daug metų sergu sunkia depresija,geriu vaistus. Pati nieko neturiu. Sulaiko tik dukra. Bet nevisada. Mintys irgi negeros. Visko buvo. Liūdna. Stiprybės.
Gyvenimo prasme priklauso tik nuo taves pacios. Gal but tik siandien tau jis atrodo beprasmis, bet tu nezinai koks tau jis atrodys po menesio, metu ar po desimties. Jei tu pastoviai galvoji apie beprasmybe, kancia, pasitraukima, todel ir negali pastebeti nieko grazaus ir prasmingo. Tu gali padeti pati sau, nes savizudybe nieko neispres, mes nezinom kas yra po to, gal taves laukia dar didesne kancia. O budama cia tu gali pakeisti viska. Nustok saves gailet, tu esi stipri, esi protinga ir grazi. Susirask specialista ir pasakyk, kad siandien tau blogai ir tau reikia pagalbos, nes tu nori but laiminga ir surast savo gyvenimo prasme.
Stenkitės nesieti savo laimės tikslo su asmeniu (-enimis), o tik su pačiu tikslu “Būti Laiminga(-u)” – drąsiai atsiribokit nuo visko, kas jus skaudina (ignoruoja) ir būkit atviri tiems, kuriems rūpit – jų visada būna, nors kartais jie ne tokie kaip tikėjotės.
As taip pat suplanavau smulkiai gyvenimo pabaiga. Laukiu atsakymo del leukemijos ir jei diagnoze pasitvirtins,turiu tik viena klausima:kiek galima isgyvent noeko negydant. Nebesvarbu nei seima,nei vsikai….atbukau nuo “turiu,privalau”. Pradejau gyvent pagal “ar galiu,ar noriu” deja vakar to nieks nebeklause. Ptivalai pasidaryt kaulu ciulpu tyrima….Kazkada buvau dievulio prasius galimybes isnykt is sio pasaulio. Manau kad gavau….
Isnaudok si nora pabegti is pasaulio i nora isvykti i kita sali. Gyvenimo uzbaigimo detaliu planavima – i keliones detaliu planavima. Panaudok sia energija, kuria siuo metu dar turi. Pakeisk aplinka. Atsinaujins isgyvenimo inkstinktai. Atsiras daugiau gyvybes.
Nereikalingumo jausmas tau kazka snabzda. Isiklausyk labiau ir pabandyk ji suprasti.
Gal vidinis neveiklumas sukelia “nieko prasmingo neveikimo” jausma? Gal per ilgai kazko pasyviai lauki? Mintys tik kelios, nes is tavo poros sakiniu galima tik spelioti.
O kad keli klausima “kam visa tai?” – tai rodo tavo nebuka prota. Sis klausimas ir nepasitenkinimas neduoda ramybes ir veda prie ieskojimu daugybe zmoniu – mokslininku, filosofu, psichologu, dvasininku.
Kad suprastum, kas yra gyvenimas, stebek gamta – gyvunus, paukscius ir bandyk suprati gyvenimo principus. Skaityk – suzinosi daugiau, negu dabar gali isivaizduoti.
O galbut tu ir esi reikalinga tam, kad galetum kitam uzduoti klausimus apie gyvenima…