Nori rasti partnerį – galvok, ką galvoji
Kaip rasti partnerį?… Noras surasti partnerį – natūralus ir suprantamas. Kai jo įgyvendinti nepavyksta, kyla klausimai: kodėl?.. kas su manimi ne taip?.. Siūlyčiau juos esmingai papildyti dar vienu klausimu – ką galėčiau padaryti, kad situacija pasikeistų?
Ekranizuotose pasakose dažnai pasitaiko epizodas, kai šokio sukuryj viskas atrodo išnyksta, o Jis mato tik Ją. Romantikos banga pakylėja, suteikia energijos ir skatina fantazijas apie tobulą partnerį, tobulą ryšį ir tobulą susitikimą, kai viskas yra iš karto aišku. Jei atkakliai tikite stebuklingu partneriu atitikimu, tikrai nesate vienišas: įvairių apklausų duomenimis tuo tiki apie 70 proc. įvairaus amžiaus vyrų ir moterų. Suprantama, ši iliuzija yra labai patraukli. Ji atleidžia nuo atsakomybės už santykius, nubraukia būtinybę stengtis, pateisina muilo operos herojaus poziciją. „…Ir staiga aš supratau – tai ne mano žmogus. Juk tai, kad aš dar kažko ilgiuosi, ieškau, nenusiraminu ir reiškia, kad tai – ne jis“
Ieškant partnerio, labai svarbu gebėjimas mylėti ir palaikyti save. Iš pirmo žvilgsnio meilė sau ir ryšys su kitu žmogumi neatrodo susiję, tačiau tai, kaip mes į save žiūrime, labai dažnai persikelia į mūsų įsivaizdavimus, kaip į mus žiūri kiti, o ypač tas kitas – potencialus partneris. Trumpiau tariant, jei galvoji „aš – stora“, gali būti, kad tokį savo požiūrį nesąmoningai priskirsi kitiems. Atitinkamai įsitikinimas „aš – patraukli ir simpatiška“ suteiks daugiau pagrindo tikėtis, kad būtent tokią jus matys aplinkiniai. Kita vertus, neigiamas ir kritiškas savęs išvargina, sukelia daug negatyvių emocijų ir tuomet labai desperatiškai ieškoma žmogaus, kuris suteiktų atsvarą, palaikytų, teiktų pozityvų įvertinimą.
Ypatingai atidžiai savo požiūrį ir jauseną reikėtų peržiūrėti tada, kai ryšiai trūkinėja ir šalia jūsų nuolat atsiranda „netinkami“ žmonės. Jei taip nutinka, gali būti, kad jūs pati manote, jog su jums galima netinkamai elgtis. Verta peržiūrėti savo nuostatas. Pvz., Ar jus galima palikti dėl gražesnės?.. Ar galima apriboti jūsų gyvenimą, nes draugui taip ramiau? Ar galima jus tardyti dėl neištikimybės, nes partneris trokšta įrodymų, kad priklausote tik jam?.. ir t.t.
„Netinkami“ žmonės labai dažnai susirandami ir dėl to, kad iš istorijos retai kada pasimokoma. Priešingai, mes linkę patekti vis į tas pačias, mus klampinančias, situacijas. Jei situacija nėra visapusiškai apmąstoma ir išjaučiama, mes turbūt vėl elgsimės tuo pačiu, mums įprastu būdu, tarsi turėdami scenarijų. Transaksinės analizės kūrėjas Bernas scenarijumi vadino elgesio seką, kuri susikuriama priimant neįsisąmonintus sprendimus. Scenarijaus pagrindą sudaro mūsų santykiai su tėvais ir tėvų (ar kitų emociškai reiškingų suaugusių) tarpusavio santykiai. Paprastai gyvenimo scenarijus susiklosto iki paauglystės – dvylikos, trylikos metų. Nesąmoningai siekiame pakartoti pirminę patirtį, nes mes ją jau pažįstame, žinome, kas bus toliau. Net jei ši patirtis skausminga, elgesio ir jį sekančių reakcijų kartojimas teikia saugumo ir kontrolės iliuziją. Norint pakeisti scenarijų, pirmiausia reikia įsisąmoninti, koks jis yra ir kaip jis susiformavo.
Nepamirškite, kad jūsų nuostatos ir būsenos atsispindi jūsų veide. Jei nuolat patiriate susierzinimą, nerimą, baimę, pyktį – visa tai formuoja jūsų veido išraišką ir gali pasireikšti suspaustomis lūpomis, susikaustymu, sunkiu, tiriančiu ar smerkiančiu žvilgsniu. Iš dalies šitai paaiškina, kodėl lengvabūdžiai plevėsos lengvai susiranda partnerius: jų mintys – lengvos ir toliau šio vakaro nesiekia. Jei neabejoja savo gebėjimu susirasti partnerį. Kas trukdo bent retkarčiais taip galvoti ir jums?.. Pabandykite palengvinti žvilgsnį ir neplanuoti savo bei kito žmogaus gyvenimo dešimtmečiui į priekį. Galiausiai patikėkite savimi, savo gebėjimu patraukti kitą žmogų.
„Netinkami“ partneriai dygsta kaip grybai po lietaus (arba jų iš viso neatsiranda) ir tada, kai pernelyg bijoma netekties skausmo, itin stengiamasi save apsaugoti. Jei nesuartėji, tai neskaudės ir išsiskyrus – tokia logika. Tuomet surandami emociškai neprieinami ar kitaip nepajėgūs žmonės, su kuriais neįmanomas tikras ryšys. Vis dėl to, jei norime tikro artumo, tenka priimti ir tai, kad kada nors dėl to teks kentėti. Išeitis būtų išmokti kuo ramiau priimti suartėjimo – išsiskyrimo ciklą, nepaskęsti jo sukeltose emocijose ir nepamesti savęs.
Surasti partnerį gali trukdyti ir tai, kad vis dar esate emociškai priklausomas nuo kito žmogaus. Net jei priklausomybė yra negatyvi, t.y. jūs pykstate ant tėvo ar motinos, buvusio partnerio – tai trukdo naujam ryšiui. Kol pykstate, esate prisirišęs prie savo pykčio objekto: net ne prie asmens, o prie to, ką apie tą asmenį galvojate. Priklausomybė atima energiją ir užgožia psichologinę erdvę. Taigi, verta pasistengti ir apsišvarinti – paleisti tuos, kurie jus įskaudino. Žinoma, fizinis atsitraukimas iš destruktyvių santykių taip pat yra labai svarbus. Nesistebėkite, kad jums nepavyksta užmegzti santykių, jei dar nenutraukėte senųjų saitų. Mintis, kad nutrauksite senuosius ryšius iš karto, kai tik atsiras naujas partneris, yra žalinga daugeliu požiūriu. Už šios minties tikriausiai glūdi vienatvės ir tuštumos baimė. Gal šios patirtys ir baugina, tačiau išdrįsę joms atsiverti, praturtėtume. O turtingi žmonės retai kada lieka vieniši ;).
Baigiant tenka pripažinti: kad ir kiek analizuotume bei bandytume surasti, kodėl vieni greitai susiranda partnerį, kiti – lėčiau, vis tiek nerastume vienareikšmiško atsakymo. Santykiai ir ryšiai visada lieka šiek tiek paslaptimi, šiek tiek mįsle. Vis dėlto, įdėmiau pasižiūrėti į save ir aptikti vidines kliūtis, kurios trukdo stumtelėti „meilės frontą“ pageidaujama kryptimi, tikrai verta. Galbūt gilesnis savęs pažinimas, didesnis įsisąmoninimas bei jį sekantys pokyčiai, padės išjudinti ledus ir prišaukti į širdį pavasarį. O ko dar bereikia?.. Sėkmės,
Psichologė psichoterapeutė Jurga Dapkevičienė | psichologejurga.lt
Foto: Thomas Hawk