Pradedama vykdyti pagalbos teikimo stebėsena savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atnaujino Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašą, kuriuo siekiama atidžiau stebėti pagalbos teikimą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims – nustatyti pagalbos teikimo trūkumus ir nuolat tobulinti sistemą, siekiant geriausių rezultatų pacientams.

Anot SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjo Igno Rubiko, galima pasidžiaugti, jog įsigaliojus atnaujintam tvarkos aprašui, per 2023 metus buvo suteikta beveik 3 kartus daugiau išsamaus savižudybės grėsmės psichosocialinio vertinimo paslaugų, lyginant su 2022 m. Papildomai, 642 kartus buvo suteiktas tęstinės operatyvios pagalbos paketas – bent šešios specialistų konsultacijos per 6 savaites nuo savižudybės grėsmės nustatymo, siekiant padėti asmeniui sugrįžti į įprastą gyvenimą po įvykusios krizės.

„Vis dėlto, pagalbos sistemoje išlieka daug trūkumų, kuriuos svarbu laiku ir tiksliai identifikuoti bei imtis atitinkamų veiksmų. Ministerija kartu su Higienos institutu stebės atsakingų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir skatins jų bendradarbiavimą, kad asmuo gautų tinkamą pagalbą, nesvarbu, kur besikreiptų“, – teigia I. Rubikas.

Vykdant stebėseną bus analizuojamos savižudybių grėsmės atvejų apimtys, informacijos dalijimosi operatyvumas tarp greitosios medicinos pagalbos, skubiosios pagalbos skyrių ir psichikos sveikatos centrų apie savižudybės grėsmę patiriančius asmenis. Šią stebėseną organizuos ir koordinuos Higienos institutas.

Surinkti duomenys padės nustatyti, ar visos įstaigos suteikia savalaikę pagalbą, o jei algoritmas stringa, bus galima matyti, kur gydymo įstaigoms reikalinga pagalba (žmogiškieji ištekliai ar kompetencijos, paslaugų apskaitos problemos, teisės aktų koregavimo poreikis ir pan.). Taip pat stebėsena prisidės prie tikslesnės statistikos apie savižudybės grėsmę patiriančius asmenis rinkimo.

Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovė Vita Šulskytė pastebi, kad „iki šiol daugiausia dėmesio nacionaliniu lygmeniu buvo skiriama savižudybės atvejų statistikai fiksuoti. Po reikalingo techninio pasiruošimo galėsime analizuoti ne tik savižudybių, bet ir savižudybės grėsmės atvejus bei tendencijas, paslaugų, teikiamų iškilus savižudybės grėsmei, operatyvumą, apimtis, užtikrinti tęstinumą, atitinkamų įstaigų bendradarbiavimą.“

Anot V. Šulskytės, Higienos institutas, bendradarbiaujant su Valstybine duomenų agentūra, šiuo metu siekia užtikrinti, kad duomenis būtų galima analizuoti pagal asmens lytį, amžių, paskirtą diagnozę, savivaldybę, asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir kitus rodiklius. Tikimasi, jog nuolat vykdoma stebėsena padės aiškiau identifikuoti savižudybių rizikos veiksnius, tendencijas ir didžiausią savižudybės grėsmę patiriančias grupes.

„Viešai skelbiama statistika gali padėti sumažinti stigmą ir didinti sąmoningumą savižudybių tema: žmonės, suprantantys mastą ir poveikį, gali būti labiau linkę ieškoti pagalbos sau ar savo artimiesiems. Jeigu tai padės išsaugoti gyvybes, tai verta visų dedamų pastangų“, – sako V. Šulskytė.

SAM primena, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu naujos redakcijos Pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims teikimo tvarkos aprašu numatytas atsakingų institucijų veikimo algoritmas – greitosios medicinos pagalbos, psichikos sveikatos centrų, skubiosios pagalbos skyrių, kitų įstaigų bei specialistų vaidmuo, teikiant pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims.

Apraše numatyta, kad kiekvienu patvirtintu savižudybės grėsmės atveju asmenims turi būti teikiama individualizuota tęstinė pagalba (atvejo vadyba) psichikos sveikatos centruose ir mokslo įrodymais pagrįstos trumpos psichologinės terapijos intervencijos, psichoterapijos metodais mažinančios pakartotinio mėginimo žudytis riziką.

Daugiau informacijos apie savižudybių prevenciją ir pagalbą patiriančiam savižudybės grėsmę asmeniui galima rasti interneto svetainėje tuesi.lt.

SAM Komunikacijos skyrius