Psichologė: kai užsidarome namuose, motinystė tampa vieniša
„Užauginom po keturis, penkis vaikus ir gyvos esam, nors nei tų sauskelnių, nei kokių mišinukų buvo, o dabar pervargusios vieną tą vaikelį augindamos“, – dėsto močiutė prie giminės Kalėdų stalo su aiškia užuomina į anūko žmoną. Tikėtina, kad tie keturi ar penki buvo auginami taip seniai, kad močiutė tiesiog pamiršo savo motinystės vargus, o atmintyje liko dienos, kai buvo jauna, graži ir energinga. O gal, kaip sako sena lotynišką sentencija, tempora mutantur et nos mutamur in illis (laikai keičiasi ir mes keičiamės su jais), keičiasi ir pati motinystė.
Kas būdinga šiuolaikinei motinystei
Asmens sveikatos klinikos vaikų ir paauglių medicinos psichologė, kandidatė psichoterapeutė Danguolė Švedavičienė išskiria du svarbius aspektus, būdingus šiuolaikinei motinystei.
Pirmiausia informacijos gausa. Daug įvairių mokymų, literatūros, skirtingų auklėjimo būdų, forumų. Visa tai atveria daugiau galimybių, tačiau kartu ir trikdo mamas, nes dažnai ta informacija prieštaringa, joje lengva pasiklysti.
Kitas svarbus motinystės aspektas – daug buities palengvinimų: skalbimo mašinos, dulkių siurbliai, indaplovės, nebereikia vystyklų, naudojamos sauskelnės yra patogios, lengvai keičiamos, su vaikais paprasčiau būti mobiliems, reikiamų priemonių lengvai galima įsigyti (pieno mišinukų, kremų, vaistų).
„Atrodo, kad turėtų būti paprastesnė buitis, tačiau mamos dažnai taip nesijaučia. Tikėtina, kad dėl to, jog su visais palengvinimais yra pakilę ir švaros standartai, pakitęs požiūris į vaikų auklėjimą“,– sako psichologė.
D. Švedavičienė taip pat pastebi, kad darbo rinka, karjeros galimybės moteris, tapusias mamomis, veikia labai individualiai. Jei namuose iš partnerio ar artimųjų mama sulaukia palaikymo, pagalbos, jei darbas lanksčiai ir empatiškai žvelgia į naująsias moters pareigas, tikrai tikėtina, kad karjeros galimybės nesumenksta ir išlieka atviros.
„Kartais mamos jaučiasi atsigavusios, galėdamos grįžti į darbus, ir net trumpesnis laikas, praleidžiamas su vaiku, yra kokybiškesnis, kai mama grįžta pasiilgusi savo vaiko“, – teigia specialistė.
Tačiau atvejais, kai mamos nesulaukia pakankamai pagalbos, palaikymo iš aplinkos, kai darbo specifika reikalauja skirti daug laiko, jos gali išgyventi daugiau kaltės jausmų, negalėti kurių nors savo pareigų atlikti iki galo.
Psichologė pabrėžia, kad Lietuvoje maždaug septynios moterys iš dešimties išgyvena kaltės jausmus dėl profesijos ir motinystės derinimo (kaltė, kad per mažai praleidžiama laiko su vaiku, kaltė, kad dėl vaiko auginimo neįsitraukia į darbus tiek, kiek kiti kolegos).
Akcentuodama motinystės ir karjeros santykio individualumą D Švedavičienė pastebi, kad kai kurioms mamoms kaip tik pati motinystė atveria karjeros kelius atrandant savo verslą.
Mamų patiriamas aplinkos spaudimas
Kaip ir visas šiuolaikinio gyvenimo sritis, motinystę veikia ir socialiniai tinklai, kuriuose dažnai dalinamasi patirtimi.
Pasak psichologės, visos mamos skirtingos, todėl ir socialinių tinklų poveikis skirtingas. Mamos, kurios jaučiasi saugesnės, geba kritiškiau vertinti, atsirinkti turinį, juo pasiremti papildydamos savo ir vaiko kasdienybę.
„Tačiau socialinių tinklų tendencijos rodyti tik teigiamą, pagražintą turinį neišsimiegojusiai, nuvargusiai, hormonų veikiamai mamai tikrai gali iškreipti normalios motinystės vaizdą. Gali kilti gėdos, kaltės jausmai, kad su vaiku neužsiimama kaip nors ypatingai, kad jos per mažai veiklios, kūrybiškos, gali atsirasti didesnis nepasitenkinimas savo išvaizda, tai sukelia nepasitenkinimo savimi jausmus, prastesnę emocinę savijautą“, – aiškina D. Švedavičienė.
Pasak jos, nerimastingos, gero vaikui norinčios mamos yra kiek žeminančiai vadinamos „supermamomis“, tam žodžiui suteikiant neigiamą prasmę, bet ji pabrėžia, kad labai svarbu suprasti, kas slypi po tuo nerimastingu elgesiu.
Asmens sveikatos klinikos specialistė pastebi, kad mūsų visuomenėje dar daug stereotipinių įsitikinimų apie mamų ir tėvų vaidmenis auginant vaikus.
„Tėčiams dažnu atveju užtenka epizodiškai ką nors nuveikti su vaiku (kartu gaminti, pažaisti parke) ir jis savaime yra geras tėtis, aplinka tai pastebi, jį giria. Tuo tarpu kai mamos atlieka šiuos vaidmenis, tai aplinkai yra savaime suprantama ir mama dėl to netampa gera mama“, – sako psichologė.
Siekis būti tobula mama
Dėl įvairių priežasčių mamos kartais siekia nepriekaištingo auklėjimo net viršydamos savo galimybes. D. Švedavičienė pabrėžia, kad svarbus ne su vaiku praleidžiamo laiko kiekis, bet jo kokybė.
„Nuolat viršydamos savo galimybes, mamos gali pervargti ir dėl to jos gali nebesidžiaugti vaikais, jaustis nelaimingos, jų gali nebetenkinti esama padėtis. Ir tai gali trikdyti gero ir saugaus ryšio tarp mamos ir jos vaiko kūrimąsi, kuriam labai svarbus yra mamos gebėjimas džiaugtis savo vaiku“, – pabrėžia psichologė.
Pasak jos, pavargusi ar dirbtinai taikanti auklėjimo būdus mama sunkiau geba pastebėti patį vaiką, jo emocijas, jausenas, gali labiau susitelkti į aplinkinių nuomonę ir vaikui neatspindėti to, kas su juo vyksta, o tai labai svarbi tėvų funkcija. Matydamas nusivylusius, pavargusius, įsitempusius tėvus, vaikas gali suvokti save kaip kažkokį negerą, nuviliantį, nes mama juo nesidžiaugia. Iš to gali kilti įvairių emocinių, elgesio sunkumų.
Vis dažniau pasitaikantys skyrybų atvejai ir naujų šeimų sukūrimas stipriai paveikia motinos gyvenimą tiek fizine, tiek emocine prasme.
Psichologė pastebi, kad statistiškai dažniau vaikai lieka gyventi su mama, todėl gali trikti mamos darbinės galimybės, finansiniai resursai, atsirasti laiko sau trūkumas.
Kai vaiko priežiūra dalinamasi, mamoms, ypač jei santykis su buvusiu partneriu buvo ar yra konfliktiškas, gali kilti kaltės, nerimo, nesaugumo jausmai paliekant vaiką su buvusiu partneriu.
„Naujų santykių kūrimas irgi kelia daug iššūkių, mamos dažnai nori išlikti lojalios savo vaikams, dėmesio ir meilės pasiskirstymas naujam partneriui ir vaikams gali kelti vidinę prieštarą, neužtikrintumą, gali būti daugiau baimių dėl santykių saugumo, ateities“, – aiškina D. Švedavičienė.
Kaip išlaikyti emocinę pusiausvyrą
Pasak D. Švedavičienės, motinystė yra labai individuali patirtis, dažnai menkai susijusi su priklausymu kokiai nors socialinei grupei.
Jei socialines grupes skirstytume pagal gaunamas pajamas, užimamas pareigas, galime stebėti, kad kartais galėjimas vaikui viską leisti, visur dalyvauti gali sietis su geresne mamos ir vaiko savijauta, tačiau nebūtinai. Kaip ir pajamų trūkumas kartais visai neturi neigiamos įtakos nei vaikui, nei mamai, žinoma, jei netrukdo patenkinti bazinius poreikius.
Psichologė akcentuoja, kad motinystėje labai svarbu nepamesti savęs, savo poreikių, net ir labai paprastų (pasivaikščioti vienai, ilgiau pagulinėti, ramiai išgerti mėgstamą gėrimą, ramiai, neskubant nusimaudyti, susitikti su draugais ir kt.). Ir tai nėra savanaudiškas siekis, o būtinybė norint atlikti „mamos darbą“.
Visam tam įgyvendinti svarbu nelikti vienai. „Seniau žmonės gyvendavo gentimis, kaimais, bendruomenėmis ir mamos gaudavo daug fizinės ir emocinės paramos, vaikas būdavo ir tos labai artimos bendruomenės atsakomybė. Šiuo metu, kai užsidaroma savo namuose, butuose, motinystė tampa labai vieniša“, – pastebi psichologė.
Ji pabrėžia, kaip svarbu turėti savo bendruomenę, „gentį“, kurioje yra sulaukiama pagalbos, atjautos, emocinės paramos, kurioje leidžiama atsitraukti ir pailsėti. Tai įprastai sudaro sąlygas gerai mamos ir vaiko savijautai. Ir kai mamos to neturi, kyla pavojus, kad subjektyviai suvokiama motinystės patirtis bus sunkesnė, labiau varginanti.
Psichologė pataria artimiesiems sudaryti sąlygas mamoms gauti laisvo laiko, skirto sau, kartais fiziškai pabūti su vaiku, pasiteirauti, ar nereikia kokios pagalbos, kartais padėti tokiais labai žemiškais dalykais kaip pagalba namų ruošoje, valgio gaminime, svarbu tiesiog pasidomėti mama kaip žmogumi („O kaip tu laikaisi?”). O ir pačios mamos turėtų prisiminti, kad pagalbos prašyti nėra blogai.
Specialistės nuomone, reikia dorotis ir su aplinkos spaudimu. Jei socialiniai tinklai daro neigiamą įtaką, tuomet būtų svarbu juos riboti, labiau filtruoti matomą turinį.
Šiuo metu yra gausu teorijų ir patarimų, kaip auklėti, auginti vaikus, tačiau svarbu suprasti, kad kiekvienas vaikas yra individualus ir ne visi patarimai, būdai yra veiksmingi.
„Kylantys kaltės jausmai dažnai yra mamų palydovai, visi darome klaidų, svarbu jas pripažinus stengtis pastebėti, ką darome gerai, pasidžiaugti savo pasiekimais“, – akcentuoja D. Švedavičienė.
Jei vis dėlto pačioms sunku susitvarkyti su kylančiomis problemomis, visada verta kreiptis į specialistus.
Asmens sveikatos klinikoje dirba patyrusi vaikų ir paauglių bei suaugusiųjų psichologų, psichiatrų ir psichoterapeutų komanda. Visi specialistai turi medicinos išsilavinimą ir konsultuoja Vilniuje bei Klaipėdoje. Klinikos partneris – VšĮ „Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centras“, teikiantis paslaugas Palangoje, Panevėžyje, Grigiškėse ir Šalčininkuose.