Psichologo tyrimas: kas būdinga moterims serijinėms žudikėms?

Kadras iš filmo „Didysis virimas”, rež. Mauro Bolognini (1977) © Fabian Cevallos/Corbis

Žiaurūs žmonių poelgiai, ypač žmogžudystė, įprastai kelia baimę ir pasibaisėjimą. Dažnai išgirdus naujienas apie kraują stingdančius nusikaltimus per kūną nubėga šiurpuliukai. Bet ne visus šie poelgiai gąsdina: kai kuriuos mokslininkus šiurpiausi įvykiai netgi žavi, nes kelia daugybę dar neatsakytų klausimų apie žmonių elgesį.

Psichologas Marvinas Zuckermanas savo paskelbtame tyrime rašo, kad apie žiauriausias pasaulio moteris yra žinoma dar labai mažai. M. Zuckermaną seniai domina žmogžudystės. Kartu su kolega Tomu Browersu jis tiria masinių žudikų savybes ir jų nusikaltimus.

Tik praėjusiais metais psichologas suvokė kiek mažai yra žinoma apie moteris, kurios įvykdo kraupiausias žmogžudystes. Didžioji dalis literatūros apima nusikaltimus, kuriuos įvykdė vyrai. Turbūt daugeliui yra tekę girdėti apie tokius serijinius žudikus kaip Jeffrey Dahmeris ar Tedas Bundy, o literatūra apie jų nusikaltimus yra ganėtinai išsami. Bet gerokai mažiau yra žinomos tokios moterys kaip Belle Gunness ar Nannie Doss, kurių nusikaltimai ne ką mažiau žiaurūs.

Antrojoje XIX a. pusėje B. Guiness atėmė 25 žmonių gyvybę, nepagailėjo net savo vyrų ir vaikų. Pirmoje XX a. pusėje siautėjo N.Doss, kuri nužudė 11 žmonių, tarp jų savo motiną ir anūką.

Žudė artimus ir pažįstamus

M. Zuckermanas nusprendė ištirti savybes, kurios būdingos būtent moterims serijinėms žudikėms. Keli tyrimai, kurie jau buvo atlikti prieš tai, suteikė psichologui naudingų įžvalgų. Fresno (Kalifornija) apygardos kriminologas Ericas Hickey parašė knygą apie serijinius žudikus ir jų aukas. Jis kalbino 64 žmogžudes visoje JAV ir pateikė šiurpinantį šių moterų paveikslą. Daugelis jų buvo baltosios ir atėmė nuo septynių iki dešimt aukų gyvybę. Dažniau jos žudė šeimos narius nei nepažįstamus žmones.

Paradoksalu yra tai, kad nemažai žudikių įvardijo, jog pagrindinė nusikaltimų priežastis buvo pinigai. Bet daugelis jų priklausė vidutinei ar net aukštesnei socialinei klasei. 2011 metais Amanda Farrell, Robertas Keppelas ir Victoria Titterington ištyrinėjo laikraščių straipsnius apie 10 JAV serijinių žudikių. Jie atskleidė, kad moterys nusikaltimus vykdo gerokai ilgiau nei vyrai, nes 80 proc. pažįsta savo aukas. Kitame tyrime A.Farell kartu su kolegomis ir Deborah Schurman-Kauflin padarė gan ironišką pastebėjimą. Serijinės žudikės dirbo įvairius darbus, tačiau ryškiausiai pastebima seselės profesija.

Žudikių paveikslas

M. Zuckermanas savo tyrime naudojo informaciją, kurią rado apie 64 serijines žudikes. Jos nusikaltimus vykdė JAV nuo 1821 iki 2008 metų. Informacija, kurią M. Zuckermanas ištyrė yra ribota, nes psichologas rėmėsi tuo, ką rašė spauda. Vis dėl to jam pavyko išskirti kelias pagrindines serijinių žudikių savybes. Daugelis šių moterų priklausė vidutinei ar aukštesnei socialinei klasei. Beveik visos (92 proc.) pažinojo savo aukas ir buvo baltosios. Dažniausiai aukas nunuodydavo, o jų pagrindinis motyvas buvo pinigai.

Daugelis šių moterų turėjo universitetinį ar kitą aukštesnįjį išsilavinimą. Jų profesijos buvo pačios įvairiausios, nuo tikybos mokytojos iki prostitutės. Vis dėl to beveik 40 proc. serijinių žudikių dirbo srityse, kurios susijusios su sveikatos priežiūra. Daug jų dirbo seselėmis, slaugėmis. Apie 22 proc. serijinių žudikių buvo auklės ar pačios turėjo vaikų.

Dauguma šių nusikaltėlių buvo keletą kartų ištekėjusios, o kai kurios turėjo net septynias santuokas.
M. Zuckermanas pastebėjo, kad daugelis žudikių buvo gan patrauklios moterys. Kelios netgi labai gražios. Tyrėjams nepavyko išsiaiškinti visų moterų religijos. Bet visos, kurių tikėjimas buvo įvardytas – krikščionės. Apie du trečdalius žudikių aukomis pasirinko savo gimines ir artimuosius. Kone trečdalis gyvybę atėmė savo vyrams. Daugiau nei pusė moterų, kurių nusikaltimus tyrė M. Zuckermanas, žudė vaikus (apie 44 proc.). Apie Ketvirtadalį šių žmogžudžių aukomis rinkosi senolius ir ligotus žmones, kurie neturėjo jėgų apsiginti.

Medžiotojai ir rinkėjos

Šis tyrimas pateikė du pastebėjimus, kuriuos būtų galima paaiškinti atsižvelgiant į žmonijos evoliuciją.
Visų pirma naujasis tyrimas atskleidė, kad moterys dažniausiai žudo dėl pinigų. Tuo tarpu pagrindinis vyrų motyvas yra lytiniai santykiai. Šitokius elgesio motyvus galima pagrįsti evoliucinės psichologijos teorija. 1972 metais Robertas Triversas pažymėjo, kad moterų dauginimosi galimybės yra labai ribotos (mažai kiaušialąsčių), todėl jos stengiasi saugoti išteklius.

Dėl šios priežasties praeityje moterys stengdavosi pasirinkti tinkamą vyrą. Tuo tarpu vyrai gali daugintis neribotai, dėl to jie yra linkę siekti kuo dažnesnių sueičių. M. Zuckermanas tikina, kad nukrypimai, kuriuos sukelia pasąmonėje užkoduoti polinkiai, gali padėti suprasti šių poelgių priežastis. Šie pirminiai poreikiai taip pat gali padėti paaiškinti skirtumus tarp serijinių žudikių ir serijinių žudikų.

Tyrimas taip pat parodė, kad vyrai yra linkę persekioti savo aukas ir pulti nepažįstamus, o moterys kėsinasi į artimus žmones. Tad serijiniai žudikai yra medžiotojai, o serijinės žudikės – rinkėjos. Tai neabejotinai yra nukrypimai, tačiau paremti pirmykšte psichologija. Galiausiai, vis dar nežinoma, kodėl moterys tampa masinėmis žudikėmis. Mokslininkai stengiasi tai išsiaiškinti tyrinėdami smegenis. Jau atsiranda pirmieji rezultatai, tačiau būti tikriems vis dar neįmanoma.

Nepaisant to, žmogžudystės nepaliauja dominti. Galbūt šis susidomėjimas kyla dėl to, kad pasąmonėje esame užprogramuoti kreipti dėmesį į tai, kas galėtų mus sužaloti. Todėl tipiškos serijinės žudikės paveikslas gali padėti tolimesniems tyrimams, o ateityje išvengti tokių šiurpių nusikaltimų.
.
Parengė Eglė Tamošauskaitė / lrytas.lt