Skrydžių baimė0 (0)
© WESTEND61/Corbis
Įsibėgėjant atostogų sezonui dažnas pasvajoja apie poilsį svetur, bet baimė skristi tas mintis kartais ir palieka tik svajonėmis. Statistika byloja, kad kas ketvirtas lėktuvo keleivis bijo skristi. Kas sukelia šią baimę ir kaip ją nugalėti?
Nestiprus baimės jausmas yra normalu
Žmogus sutvertas vaikščioti ir skrydis nėra jo natūrali būsena, todėl švelni įtampa yra normalus reiškinys, kurį patiria daug žmonių.
Paprastai kiekvienas, ypač retai keliaujantis lėktuvu, ją pajunta vos įlipęs, nes laukia tai, kas žmogui prigimties neduota. Ši nedidelė baimė netrukdo gyventi pilnavertį gyvenimą, žmogus sugeba kontroliuoti savo emocijas.
Tačiau pasaulyje yra apie 13 procentų žmonių, kurie patiria paniką net atsidūrę netoli oro uosto. Jie gali atsisakyti pelningo sandėrio, poilsio ir net santuokos, jeigu dėl to teks lipti į lėktuvą. Juos kankina aerofobija – iracionali, nekontroliuojama skrydžio baimė, savo būsenos kontrolės ir adekvataus realybės suvokimo praradimas. Priepuolio metu būsena primena isterijos priepuolį.
Aerofobija gali būti kaip atskira fobija, taip ir kitos žmogų kankinančios fobijos, pavyzdžiui, liguistos uždarų erdvių ar aukštumų baimės, dalis. Paprastai ją išprovokuoja suvokimas, kad pats negali kontroliuoti sudėtingo lėktuvo mechanizmo ir esi priklausomas nuo piloto, o taip pat neapibrėžtos situacijos būtinai tragiška pabaiga laukimas.
Skrydžio baimę žmonės išgyvena skirtingai
Apie 60 procentų nuo aerofobijos kenčiančių žmonių pirmą kartą supranta paniškai bijantys skristi normalaus, jokių keblumų nepatiriančio skrydžio metu. Baimė įeina į gyvenimą ir kaskart vis stiprėja.
Vieni stiprų stresą išgyvena dėl turbulencijos, užsitęsusio ar kitur nukreipto nusileidimo dėl oro sąlygų. Kiti baiminasi lėktuvo katastrofos dėl techninių gedimų ir gamtos kataklizmų (lietaus, sniego, audros). Bijo, kad ore sutriks sveikata, o kelių kilometrų aukštyje negalės sulaukti greitos medicininės pagalbos. Labai dažnai baimę gali išprovokuoti užsitęsęs depresijos epizodas, bendras žmogaus nerimastingumo lygis ar stiprus emocinis sujaudinimas.
Kalbant apie amžių, stipresnę skrydžio baimę išgyvena vyresnio amžiaus žmonės, mat dėl silpstančių pažintinių funkcijų sunkiau kovoti su stresais. Kalbant apie lyčių skirtumus, moterys dažniau bijo konkrečių situacijų: katastrofos, kritimo, lėktuvo užgrobimo, savo nekontroliuojamos reakcijos į tai. Vyrams paniką kelia pats procesas – skrydis dideliame aukštyje nesuvokiamu agregatu, kuris nuo jų visiškai nepriklauso. Bet kuriuos atveju tai yra stiprus psichologinis išbandymas.
Pagrindiniai liguistos baimės skristi ženklai:
- Nerimavimas kelias dienas prieš skrydį
- Ieškojimas priežasčių atsisakyti skrydžio
- Padažnėjęs ir sustiprėjęs širdies plakimas
- Padažnėjęs kvėpavimas ar oro trūkumas skrydžio metu
- Įsitempę raumenys, prakaituojantys delnai
- Alkoholio, kaip nusiraminimo priemonės, poreikis skrydžio metu
- Įvairių garsų analizavimas ir lėktuvo įgulos vaikščiojimo po saloną stebėjimas
- Nuolatinė informacijos apie aviakatastrofas, jų statistiką, lėktuvo modelio patikimumą įvairiose informavimo priemonėse paieška
- Detalus aviakatastrofos įsivaizdavimas
Kaip įveikti baimę?
Jeigu kalbėsime apie aerofobiją, iš jos išsivaduoti padės profesionali pagalba. O štai paprastą skrydžio baimę galite sušvelninti patys:
- Stenkitės keliauti su tuo, kam skrydis – malonumas. Pokalbiai su atsipalaidavusiu bendrakeleiviu sumažins ir jūsų baimę. O ir ranką didžiausios įtampos akimirką turėsite kam spausti.
- Nežiūrėkite pro iliuminatorių. Atsivėręs vaizdas gali įsiūbuoti vaizduotę ir emocijos taps nevaldomos.
- Registracijoje paprašykite vietos lėktuvo priekyje. Paprastai turbulencija stipriau juntama avialainerio gale. Jeigu skrydžių baimė labai stipri, nebandykite jos nugalėti rinkdamiesi ilgus skrydžius. Rinkitės trumpas ir pagal galimybes dideliais lėktuvais keliones.
- Skrydžio metu užsiimkite kokia nors veikla: spręskite kryžiažodžius, žiūrėkite filmą. Atsipalaiduoti padės rami muzika, prigesinta šviesa salone.
- Valgykite. Maistas padidina cukraus kiekį kraujyje, o tai mažina nerimą ir stresą. O ir pats valgymo procesas atitrauks nuo nemalonių minčių.
- Vartokite daug skysčių. Vanduo šiek tiek sumažina adrenaliną. Tinka pomidorų sultys. Jaudinantis ir prakaituojant organizmas natūraliai reikalauja druskos. Beje, kas trečias lėktuvo keleivis užsisako būtent šių sulčių. O štai kavos atsisakykite. Šis gėrimas sujaudina nervų sistemą ir padidina baimės ir nerimo intensyvumą.
- Taip pat neigiamai veikia ir alkoholis.
- Geriausia technika – kvėpavimas. Kvėpuokite tolygiai, giliai ir ramiai. Dėmesį sutelkite į oro įkvėpimą ir iškvėpimą. Ši technika padeda visais atvejais, todėl jos mokytis galite prieš skrydį.
- Stenkitės užsnūsti. Jeigu pavyks, skrydis pralėks nepastebimai.
Tai įdomu
- Reikia bijoti ne skrydžio, o kelionės į oro uostą. JAV nacionalinė transporto saugumo taryba nustatė, kad tikimybė žūti per automobilių avariją yra viena iš 5000. O štai per 100 tūkst. reguliarių keleivinių skrydžių valandų katastrofos tikimybė yra 0,026.
- Kitaip tariant, kad patirtumėte katastrofą, reikėtų skraidyti 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę daugiau nei 400 metų.
- JAV Federalinės Aviacijos Administracijos duomenimis iki 60 procentų keleivių ignoruoja lėktuvų palydovų instruktažus. Dėl atidumo instruktažo metu ištikus nelaimei gali išsigelbėti iki 50 procentų daugiau keleivių.
- Didžiausia baimė apima lėktuvui kylant ir leidžiantis, kai keleiviai mato tolstančią ar besiartinančią žemę.
- Daug daugiau keleivių miršta nuo širdies smūgio lėktuvuose, nei aviakatastrofose. Todėl atsipalaiduokite ir mėgaukitės skrydžiu.
Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.lt
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com