Pykčio valdymas0 (0)
Fejerverkai! Kiekvienais metais nekantriai jų laukiame. Netikėtas šviesos blyksnį žadantis šaižus garsas verčia sulaikius kvapą laukti dar vieno, ir dar vieno, ir dar vieno sprogimo. Tačiau viena yra stebėti fejerverkus patogiai įsitaisius ant pievutės, žvelgiant aukštyn ir žinant, kad sprogimai kažkur toli ir visai kas kita yra su jais susidurti namie, diena iš dienos nukenčiant nuo sprogimų…
Vaikai ir suaugusieji gali išsiugdyti pyktį sutramdyti padedančius įgūdžius: nusiraminti, aiškiai mąstyti, spręsti problemas ir galiausiai atkakliai tęsti ką pradėjo. Šių gebėjimų mokymasis nepaprastai svarbus, nes pasižymintys gera savikontrole žmonės yra labiau sugyvenami, mėgstami bendraamžių, jiems geriau sekasi moksle ar darbuose ir svarbiausia – jie tiesiog yra laimingesni.
Štai keli patarimai, kurie padės palikti fejerverkus spalvingai blykstelėti tamsoje už namų durų, t. y. ten, kur jiems ir priklauso.
Yra viena pykčio paslaptis – ji apsaugos tave nuo sprogimo, kai kas nors nepasiseks. Kai tik tu sužinosi ją, tavo pyktis daugiau netaps toks didelis, gąsdinantis ir tikriausiai nebekels tiek daug bėdų.
Mes negalime kontroliuoti to, kas nutinka. Žmonės ką nors sako ir daro neprašydami mūsų leidimo. Tądien, kai turi vykti suplanuotas vakarėlis prie baseino, ima pliaupti lietus kaip iš kibiro, pralošiame rungtynes, o gal kažkas šaiposi iš mūsų…
Bet mes galime valdyti savo mintis, o jos lemia mūsų savijautą. Taigi, jei pakeičiame savo mintis, galime pakeisti ir savo jausmus. Jei pavargome sprogti iš pykčio kaskart, kai kas nors vyksta ne taip, kaip norisi, viskas, ką turime padaryti, tai išmokti atsiriboti nuo piktų minčių, kurios sukelia sprogimą. Daugybė žmonių to išmoko, tad galime ir mes.
Pykčio valdymas: padaryk pertrauką
Pykti – tai lyg stovėti priešais gigantišką dulkių siurblį. Jis pagriebia mus ir stipriai laiko. Sprendimas lyg ir paprastas – pasitraukti jam iš kelio, tačiau kuo ilgiau prieš jį stovėsime, tuo stipriau jis mus trauks ir tuo sunkiau bus pasipriešinti ir tai padaryti. Tuo metu, kad nuspręstume: „Aš einu iš čia“ ir pasitrauktume iš kelio, neretai prireikia nemažai ryto ir valios jėgos. Bet tai padarius kartą, viskas tampa gerokai lengviau. Žengę žingsnį šalin, išsilaisviname iš siurblio įtakos.
Taip yra ir su pykčiu. Turime priimti sprendimą pasitraukti šalin. Tai nereiškia, kad turime pasiduoti. Tai tik reiškia, kad darome pertrauką. Yra daugybė būdų atsitraukti. Galime eiti į kitą kambarį ar pasivaikščioti į lauką, pamėtyti kamuolį, paskaityti knygą, pasiklausyti muzikos ar pabendrauti su naminiais gyvūnais, tiesiog atsigerti vandens ar kažką nupiešti sąsiuvinyje.
Pagalvokite, kokius keturis dalykus galėtumėte nuveikti, kad atsitrauktumėte nuo pyktį keliančios situacijos? Galima jas nupiešti ar tiesiog užsirašyti…
Mokantis naujų būdų susitvarkyti su pykčiu, svarbu daug praktikuoti. Praktikuojantis daryti pertraukas, o laikytis pasirinkto kelio gali padėti smagus būdas.
Raskite ilgą siūlą ar virvelę. Kaskart, kai žengsite šalin nuo pykčio, eikite į jums malonią vietą (pvz. savo kambarį) ir darykite ką nors smagaus ar tai kas atpalaiduoja, tol, kol nurimsite, o tuomet užriškite vieną mazgą.
Kai turėsite 10 mazgų, galite tuo pasidžiaugti, tuo pasidalindami su artimais žmonėmis (parodyti draugui, tėčiui ar mamai). Iš anksto suplanuokite, kaip save palepinsite, kai užrišite 10 mazgų.
Kai turėsite 10 mazgų, pasistenkite pasiekti 20. Paskui 30.
Kai pajusite pyktį, pagalvokite apie milžinišką dulkių siurblį, traukiantį jus vidun. Pasitraukite iš ten! Nuspręskite pasitraukti iš kelio ir padaryti pertrauką. Pertraukos padės pasijusti geriau ir aiškiau mąstyti. Kai aiškiau mąstome, mažėja tikimybė įsivelti į bėdą, labiau tikėtina,kad rasite sprendimą dėlto, kas neduoda ramybės. Pabandykite!
Daugiau apie pyktį ir jo valdymo metodus rasite Dr. Dawn Huebner knygelėje “Ką daryti, kai pyksti?”.
Viršutinė iliustracija: Riley McCullough
Pagal: Dr. Dawn Huebner “Ką daryti, kai pyksti?” (3-37 psl.)