fbpx

26 frazės kaip reaguoti į vaiko pyktį ir prieštaravimus
5 (5)

Premium license

Labai dažnai į vaiko netinkamą elgesį ar žodžius reaguojame emocionaliai ir taip, net patys to nenorėdami – pagiliname konfliktą. Siūlau išbandyti kitus atsako būdus. Kažkas gali skambėti neįprastai, keistai, bet pabandyti tikrai verta. Žodžio galia stipri. Pamėginkite kalbėti kitaip ir tikiu, jog tai padės visiems išlikti ramesniems.

1. Vietoj „Baik mėtyti žaislus“ pabandykite ,,Aš matau, tau jau atsibodo žaisti su žaisliukais, ar taip?“. Ši technika vadinama įgarsink, tai ką matai. Tai skatina bendradarbiavimą, o ne konkurenciją. Taip leidžiame vaikui suprasti, kas vyksta, bet ne nurodinėjame.

2. Vietoje ,,Suaugę žmonės taip nesielgia!“ arba ,,Elgiesi kaip mažas vaikas“ pabandykite ,,Ir suaugę žmonės pyksta, stiprios emocijos ateina kaip banga ir praeina“. Didesni vaikai turi didesnių problemų todėl juos ir gali aplankyti stipresnės emocijos. Netiesa, kad suaugę žmonės niekada nepyksta ir pykdami ne pridaro kvailysčių. Drausdami pykti, skatiname vaikus vengti emocijų ir nemokina sveikai išreikšti pykčio.

3. Vietoje ,,Nepyk“  pabandykite sakyti ,,Aš ir kartais pykstu, išrėkime savo pyktį kartu AAAAAA‘‘ (naudoti tik gyvenant namie arba lauke ). Tyrimai rodo, kad rėkimas kai esame fiziškai sužeisti nutraukia informacijos apie skausmą tiekimą į smegenis. O Vaikams pykčio jausmas gali būti tolygus fiziniam skausmui. Tad mokykimės išrėkti AAAA, Karštaaaaa, ,,Pyyypuuuupuuu“. Išlaisvinkite pykti žaismingai sugalvodami savo šūkį. Sugalvoti šūkį gali padėti vaiko mylimiausi herojai.

4. Vietoje ,,Nesimušk“ pabandykite ,,Gali pykti, bet negali muštis. Mes šeimoje/grupėje draugaujame. Taip paaiškiname vaikui, kad emocijos yra gerai, bet veiksmas, agresija – ne. Atskirdami emociją nuo veiksmo, mokome išreikšti emociją, bet nesmurtauti.

5. Vietoje ,,Su tavimi taip sunku“ pabandykite ,,Tau nelengva/sunku šiuo metu, bet tu nesi vienas. Mes galime susitarti“. Šia fraze nesmerkiame vaiko už emocijas, o palaikome. Išsakome, kad esame kartu ir galime rasti sprendimą kartu.

6. Vietoje ,,Eik greitai valytis dantų!“ pabandykite ,,Ar pirma prausiesi ar valysies dantis?“ arba Ką pirma nori daryti susitvarkyti žaislus ar valytis dantis?“ Vaikai dažnai pykdami nori kontroliuoti aplinką, kitus žmones. Jie tiesiog nori elgtis taip kaip jie nori. Ne liepdami ką daryti, o siūlydami rinktis vaikui suteikiame tam tikrą galią, kur jis gali rinktis. O kai pasirenka, bet kuriuo atveju pagiriame.

7. Vietoje ,,Suvalgyk viską arba eisi miegot alkanas nieko negausi daugiau“ pabandykite ,,Ką galime padaryti, kad šis maistas būtų skanus?“ Taip vaiką mokome spręsti problemas ir prisiimti atsakomybę už save.

8. Vietoje ,,Viskas mano kantrybė baigėsi! Eik iš čia!/Marš į savo kambarį!/ Sėskis į ramybės kėdutę!“ pabandykite ,,Eime kartu į ramią vietą nusiraminti./ Pabandykime, kartu nusiraminti‘‘. Taip už pyktį vaiką ne izoliuojame ir baudžiame vienatve, bet skiriame meilės ir rūpesčio ir mokome nurimti saugiai.

9. Vietoje ,,Tavo kambaryje tikra betvarkė“ ,,Čia tikras šiukšlynas“. Pabandykite ,,O gal susitvarkome, aš galiu padėti… Pradžiai išnešk puodelius“ ,,Prašau surink išmėtytus rūbus/žaislus.“ Neverta siekti sutvarkyti visą betvarkę iš karto, geriau draugiškai pasiekti, kad vaikas pradėtų tvarkytis. Kai pradedame darbą, natūraliai kyla noras užbaigti.

10. Vietoje ,,Mes jau išvykstame!“ keiskite ,,Ką dar turi atlikti, kad būtum pasiruošęs išvykti?“ Taip informuojame apie būsimus pokyčius ir suteikiame galimybę savarankiškai susiruošti.

11. Vietoje ,,Baik verkšlenti!/Baik zysti!“ Pabandykite ,,Prašau pabandyk pasakyti normaliu balsu.“ Kartais vaikai patys nesupranta, kokiu balsu ir intonacija kalba. Prašydami pasakyti kitaip – ramiu balsu, mokote, kad svarbu balso intonacija kai kalbi.

12. Vietoje ,,Baik skųstis!/Baik dejuot!“ pabandykite ,,Aš girdžiu tave. Ką gali daryti, kad išspręstum problemą? Ar gali sugalvoti pats sprendimą?“ Taip atsakomybę gražiname vaikui. Kitą kartą kai vaikas vėl skųsis apie mokyklą/pietus/draugus paprašykite jo minčių lietaus sprendimų. Priminkite, kad nėra blogų atsakymų, kuo originalesnis tuo geriau. Svarbu mokytis ieškoti problemos sprendimų.

13. Vietoje ,,Kiek kartų tą patį turiu tau kartoti?!“ Pabandykite ,,Matau, kad manęs neišgirsti. Pabandom aš pasakau, o tu tyliai pakartoji. . Kai vaikas pakartoja, jis geriau prisimena, ką sakėte. Tai veiks, jei tai vaikui bus pateikta žaismingai, linksmai.

14. Vietoje ,,Baik pykt!“ pabandykite ,,Ar pavargai? Padarykime pertraukėlę ir prie veiklos grįšime už 17 minučių.“ Skamba keistai, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad produktyvumo formulė yra tokia – 52 minutes dirbi ir 17 minučių ilsiesi. Pailsėję grįžtame prie veiklos produktyvesni ir galime ramiai dirbti. Tą praktikuoti galima tiek ruošiant namų darbus, tiek sportuojant, tiek grojant muzikos instrumentu.

15.  Vietoj gilaus atodūsio ir smerkiančio žvilgsnio, pabandykite, prisiminti vaiko gerąsias savybes ir nusišypsokite. Kaip dažnai tėvams sakau, kuo tikime, tą ir auginame. Jei tikime vaiku, jis ir auga pasitikėdamas savimi.

16. Vietoje ,,Marš į savo kambarį!“ pabandykite ,,Aš būsiu čia, šalia tavęs, kol būsi pasiruošęs mane apkabinti“  Izoliuodami vaiką siunčiame jam žinutę, kad jis yra blogas. Svarbu duoti vaikui erdvės nurimti ir patikinti, kad visada būsime šalia.

17. Vietoje ,,Tu darai man GĖDĄ!“ pabandykite ,,Eime, kur ramiau, kad galėtume dviese tai išspręsti.“ Atsiminkite vaiko emocijos ir elgesys yra ne jūsų gėda. Pasišalindami abu iš situacijos, elgiatės kaip viena komanda, o ne tik kaltinate vaiką.

18. Vietoje ,,Tu beviltiškas!“ pabandykite ,,Matau tau sunku, pabandom išsiaiškinti tai kartu.“ Naudingiau atskirti blogą vaiko elgesį nuo vaiko, visada yra tik problema, kurią galima kartu išspręsti.

19. Vietoje ,,Baik rėkti!“ pabandykite ,,Pabandom kartu pūsti gimtadienio žvakutes. Ar prisijungsi?“/ ,,Kvėpuokime kaip Dartas Veideris?“ Gilus kvėpavimas padeda kūnui nurimti. Žaismingai kvėpuodami kartu imame bendradarbiauti, tada lengviau ir susikalbėti. Vyresniems vaikams galima pasiūlyti kvėpuoti kartu kaip  Dartas Veideris. (,,Žvaigždžių karai“)

20. Vietoje ,,Sunervinai mane, nenoriu su tavim kalbėtis.“ pabandykite ,,Aš supykau, kai nusiraminsiu grįšiu ir galėsime tęsti pokalbį.“ Vaikas matydamas, kaip mes nusiraminame, pats mokysis nurimti ir prisiimti atsakomybę už savo emocijas.

21. Vietoj ,,Nesimušk!“ pabandykite ,,Aš tave myliu, mes draugaujame, o nesimušame. Ar nori man paaiškinti, kas nutiko?“ Vaikui nuolat svarbu priminti, kad mes jį mylime, nesvarbu, kad pykstamės. Vaikas gali pykti, bet ne elgtis agresyviai.

22. Vietoje ,,Mano kantrybė senka!“ Pabandykite naudoti šviesoforo spalvas reikšti emocijas. Jei žalia – aš ramus, geltona – susierzinęs, raudona – piktas. Tad galime paklausti: ,,Kaip jautiesi? Kokia šviesaforo spalva? Tai ką galime padaryti, kad abu jaustume į žalią spalvą?“ Leisdami vaikams įsivaizduoti jausmą kaip konkrečias spalvas. Galime išgirsti labai įdomių atsakymų. Vaizduotė stebuklingas ginklas reikšti ir valdyti emocijas. Pyktis gali ateiti ir kaip piktas drakonas, kuriam galime nukirsti galvą ir jaustis vėl ramūs.

23. Vietoje ,,Aš nekeisiu bausmės, pasakiau ir baigta“ pabandykite ,,Atsiprašau, kad tau nepatinka mano sprendimas, ką kitą kartą siūlai daryti, jei toks tavo elgesys vėl pasikartos?“ Taip perkeliame dėmesį nuo įvykio, o kalbame apie pasekmes. Suteikiame vaikui galios galios. Jei emocijos aprimsta, galime paklausti ir ,,Ką gali daryti, kad toks tavo elgesys vėl nepasikartotų?“

24. Vietoje ,,Baik kartot ,,Ne““ pasakykite ,,Girdžiu, kad sakai ,,Ne“, Supratau tu to nenori. Pakalbame, ką galime daryti kitaip?“  Pripažindami vaiko ,,Ne“ sumažiname įtampą. Užuot tęsia ginčą, sutelkiame dėmesį į ateitį ir sprendimo radimą.

25. Vietoje ,,Nustok pykti, kiek galima.“ Pabandykite ,,Kaip galvoji į kokią pabaisą panašus tavo pyktis?‘‘ ,,O gal gali pabandyti parodyti du priekinius dantis?“ ai vaikai yra alkani, pavargę ar per daug įspūdžių natūraliai gali būti ir daugiau emocijų. Atkreipdami dėmesį į veidą, mokome vaikus tvarkytis su emocija. Keičiant veido išraišką, keičiasi ir emocija.

26. Vietoje ,,Baik!“, ,,Kiek galima!“ pabandykite ,,Aš čia su tavimi. Aš tave myliu. Tu esi saugus. Aš tik noriu padėti tau nurimti.“  (Tada sėdėkite ramiai su  vaiku ir palaukite kol stiprios emocijos praeis.) Kai vaikus kamuoja pyktis ar panika, pas juos kūne kyla streso reakcija, dėl kurios vaikai jaučiasi nesaugūs. Būdami šalia vaiko padedame jam nusiraminti, ir tai įvyksta daug greičiau, kai esame šalia.

Vaikų auklėjime visada tobulėjame, mokomės, įgijame žinių, bet svarbiausia reaguoti taip, kaip norėtume, kad su jumis būtų elgiamasi.

Parengė V. Mikutaitienė pagal R. Jain (2018)

Daugiau apie tai kalbėsime audio įraše ir grupinėje konsultacijoje „Vaiko pyktis ir agresija. Kaip elgtis?“
https://www.facebook.com/events/633255471086071 

Įvertinkite!
[Balsavo: 5 Vidurkis: 5]
Dalintis:

You may also like...

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.