Sportas namuose – raktas į geresnę fizinę ir psichinę sveikatą

Asociatyvi portalo foto

Atlikdamas pratimus žmogus ne tik gerina savo aerobinį pajėgumą ar didina raumenis. Nors plačiai pripažįstama, kad aktyvi fizinė veikla teigiamai įtakoja fizinę būklę, kūno sudėjimą, mažina antsvorį, gerina seksualinį gyvenimą ir net prailginimą gyvenimo trukmę, vis daugiau dėmesio skiriama psichologiniams dalykams, kurie ne mažiau svarbūs ir taip pat įtakojo anksčiau išvardintus aspektus.

Nuolat sportuojantys žmonės linkę tai daryti todėl, kad tai jiems suteikia aiškų ir tvirtą geros gyvenimo kokybės jausmą. Pasportavę jie vėliau visą dieną turi daugiau energijos, geriau miega naktį, turi aštresnę atminti ir į savo gyvenime kylančius iššūkius žiūri kur kas pozityviau. Kartu tai – vienas iš galimų vaistų tiems, kurie susiduria su psichologinėmis problemomis.

Pastebėta, jog reguliari mankšta gali turėti teigiamą įtaką tiems, kurei turi depresijos, nerimo sutrikimus, taip pat susiduriantiems su ADHD (aktyvumo ir dėmesio sutrikimas) keliamomis problemomis. Ir tikrai nėra būtina būti fitneso fanatiku, kad mėgautis šios veiklos teikiamais privalumais. Moksliškai įrodyta, jog net šiek tiek padidinus fizinį aktyvumą galima pastebėti tam tikrą efektą. Be to, nėra svarbu, koks yra jūsų amžius ar fizinė būklė, išmokti tam tikrus nesudėtingus pratimus gali kiekvienas, o tai – raktas į geresnę psichologinę sveikatą, padidėjusį energijos lygį ir daugiau džiaugsmo teikiantį gyvenimą.

Sporto įtaka depresijai

Tyrimai parodė, jog fizinis aktyvumas gali padėti gydant lengvą ar vidutinio sunkumo depresiją taip pat efektyviai kaip antidepresantai, o šalutinio neigiamo poveikio, žinoma, tokiu atveju nėra. Pavyzdžiui, vienas neseniai atliktas tyrimas (atlikta Harvard T.H. Chan School of Public Health) parodė, jog 15 minučių bėgimas arba valandos pasivaikščiojimas 26% sumažina gilios depresijos riziką. Be to, kad sumažina depresijos simptomus, anot tyrėjų, reguliarus sportavimas padeda išvengti pakartotinių depresijos atvejų.

Kas lemia teigiamą mankštos įtaką depresija sergantiems žmonėms? Visų pirma, mankšta paskatina tam tikrus pokyčius smegenyse – neuronų augimas, sumažėję uždegiminiai procesai, ir veiklos pokyčiai sukuria ramybės ir geros savijautos jausmą. Sportuojant taip pat išsiskiria endorfinai, kurie suteikia energijos ir verčia jaustis geriau. Galiausiai, pratimų darymas suveikia kaip teigiamas dirgiklis, leidžiantis pabėgti nuo neigiamų minčių, labiausiai ir įtakojančių depresiją.

Sporto įtaka nerimui

Mankšta yra natūralus ir efektyvus būdas gydyti nerimą. Aktyvios veiklos metu mažinama įtampa ir stresas, padidėja fizinė ir mentalinė energija, o geros savijautos pojūtį dar padidina išsiskiriantys endorfinai. Beveik bet koks judėjimas yra naudingas, tačiau jeigu susikoncentruosite į tam tikrus dalykus, efektas gali būti dar geresnis.

Pabandykite, pavyzdžiui, pajausti kaip jūsų kojos atsimuša į grindis arba įsijauskite į savo kvėpavimo ritmą, arba pabandykite savo oda pajausti vėjo gūsius. Pridėjus tokį sąmoningumo elementą ir tikrai įsijaučiant į savo pasirinktus pratimus jūs ne tik greičiau pagerinsite savo fizinę būklę, tačiau ir tikrai pašalinsite nuolatines neraminančias mintis, kurios nuolat sukasi galvoje.

Sporto įtaka stresui

Ar kada pastebėjote kaip jūsų kūnas jaučiasi streso būsenoje? Jūsų raumenys, ypač veido, kaklo ir pečių srityje, dažniausiai bus įsitempę, o to pasekoje dažnai nugaros ar kaklo srityje jausite skausmą. Be to, galite pajusti nemalonius pojūčius krūtinės srityje, padidėjusį pulsą ar raumenų mėšlungius. Tarp kitų simptomų – nemiga, širdies permušimai, skrandžio ar virškinimo problemos, dažnas šlapinimasis. Diskomfortas ir pergyvenimas dėl šių simptomų tik dar labiau didina stresą ir sukuria “užburtą ratą” tarp jūsų kūno ir minčių.

Būtent aktyvi fizinė veikla gali padėti sulaužyti tą užburtą ratą. Be to, kad jūsų smegenyse išskiria jau minėtus endorfinus, mankšta padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti kūne susikaupusias įtampas. Kadangi jūsų mintys ir kūno savijauta yra be galo glaudžiai susiję, jūsų kūnui pasijutus geriau, tą patį efektą pajaučia ir jūsų vidinis pasaulis.

Kita teigiama sporto įtaka jūsų psichinei sveikatai

Net jeigu jūs neturite psichologinių problemų ir jaučiatės tvirtai, reguliari fizinė veikla vis tiek gali jūsų gyvenime įnešti teigiamų dalykų, kurie labiausiai pasijaus nuotaikoje, savijautoje ir požiūryje į pasaulį.

Nuolat atliekami fiziniai pratimai gali prisidėti prie pagerėjusių žemiau išvardintų gyvenimo aspektų.

Aštresnė atmintis ir mąstymas. Tie patys endorfinai, kurie padeda jums jaustis geriau, kartu prisideda ir prie geresnės koncentracijos atliekant gyvenimiškas užduotis. Mankšta stimuliuoja smegenų ląstelių veiklą ir padeda išvengti senėjimo procesų.

Padidėjusi savivertė. Reguliari fizinė veikla yra investicija į savo protą, kūną ir sielą. Kai tai tampa jūsų įpročiu, ilgainiui jaučiate, jog labiau save vertinate, jaučiatės stipresnis ir galintis kur kas daugiau nuveikti. Pasiekęs tam tikrus tikslus jūs pajusite tą malonų jausmą, kai kažką pavyksta įgyvendinti, nekalbant jau apie pagerėjusią išvaizdą, kas taip pat prideda pasitikėjimo savimi.

Geresnis miegas. Net trumpos pratimų serijos ryte arba popietės metu gali sureguliuoti jūsų miego režimą. Jei labiau mėgstate sportuoti vakarais, tuomet miego gerinimui puikiai tinka joga arba lengvas tempimas.

Didesnis energijos kiekis. Pratimų metu jūs padidinate savo širdies dūžių skaičių ir įpratinate ją prie didesnių apkrovų, tad jūsų energija pamažu auga. Pradėti galima vos nuo kelių minučių per dieną, o su kiekviena diena didinant aktyvumą, pajusite ir didesnį energijos antplūdį.

Didesnis atsparumas. Kai gyvenime susiduriame su sudetingomis emocijomis, sportas gali tapti puikiu būdu padidinti savo atsparumą ir susidoroti su problemomis sveiku būdu, vietoj to, kad rinktis alkoholį, narkotikus, ar kitokią neigiamą veiklą, kuri vėliau viską tik dar labiau apsunkintų. Be to, nuolatinis fizinis aktyvumas gerina ir jūsų imuninę sistemą bei jos atsparumą stresui.

Nuo ko pradėti? Paprasčiausias pasirinkimas – sportas namuose

Dažnai net ir priėmus sprendimą pradėti sportuoti iškyla įvairių klausimų ar abejonių, kurios pristabdo žmones nuo aktyvaus sportavimo. Paprastai tai būna sporto klubo pasirinkimas, tinkamo trenerio suradimas ar tiesiog kaina, kuri dažnai yra per didelė, kad visi galėtų tai sau leisti.

Visgi, COVID-19 pandemijos metu pasaulyje išpopuliarėjo puikus sprendimas – sportas namuose, atliekant pratimus savarankiškai, dalyvaujant grupinėse nuotolinėse treniruotėse arba iš profesionalaus trenerio gavus individualią programą.

Taigi, pakanka padaryti trumpą rinkoje esančių variantų analizę ir pasirinkti sau tinkamiausią trenerį ar programą, o tuomet sportuoti ir mankštis galima pradėti jau tą pačią dieną.