Sumaniausias sūnus

Seniai seniai gyveno toks žmogus, kuris turėjo tris sūnus ir juos labai mylėjo. Pats buvo kilęs iš nepasiturinčios šeimos, tačiau dėl savo išminties ir darbštumo sugebėjo sukaupti nemažą turtą ir įsigyti ūkį.

Sulaukęs žilo plauko tėvas ėmė svarstyti, kaip padalyti palikimą savo sūnums. Vieną dieną, kai jau buvo visai senas ir pasiligojęs, nusprendė išbandyti, kuris iš jo sūnų pats sumaniausias.

Pakvietė tris sūnus prie savo lovos galvūgalio.

Kiekvienam davė po penkis skatikus ir paprašė nupirkti ką nors, kas pripildytų jo tuščią, plikomis sienomis kambarį.

Sūnūs paėmė pinigus ir išėjo vykdyti tėvo valios.

Vyriausiasis sūnus pamanė, kad tai visai lengva. Nuėjo į turgų ir nupirko šieno kuokštą – pirmąpo ranka pasitaikiusį daiktą. Antrasis sūnus minutėlę svarstė. Išvaikščiojęs visą turgų ir apieškojęs visas parduotuves, nupirko labai gražių plunksnų.

Jaunėlis ilgai svarstė, ką daryti. „Koks gi daiktas, tekainuojantis penkis skatikus, galėtų užpildyti kambarį?“ – klausė savęs. Galiausiai, ilgas valandas laužęs galvą, atrado tai, kas jam tiko. Jo veidas nušvito džiugesiu. Nužingsniavo į šoninėje gatvelėje esančią nedidelę krautuvėlę ir už penkis skatikus nupirko žvakę bei degtuką. Grįždamas namo jautėsi laimingas ir spėliojo, ką gi nupirko jo broliai.

Kitą dieną trys sūnūs susirinko tėvo kambaryje. Kiekvienas atsinešė dovaną, turėjusią pripildyti kambarį. Pirmas į priekį žengė vyriausiasis sūnus ir paskleidė ant žemės šieną, tačiau, deja, šienas užpildė tik vieną kambario kampą. Antrasis sūnus parodė plunksnas: jos buvo išties dailios, tačiau užpildė tik du kambario kampus.

Tėvas labai nuliūdo dėl savo vyresnėlių pasirinkimo.

Tada kambario vidury atsistojo jauniausiasis sūnus. Visi sužiuro į jį klausiamu žvilgsniu: „Ką jis nupirko?“

Vaikinas degtuku uždegė žvakę ir nuo tos vienintelės liepsnos pasklidusi šviesa užliejo visą patalpą.

Visi nusišypsojo.

Jauniausiojo sūnaus dovana nudžiugino tėvą. Senukas paliko jam visą savo žemę ir santaupas, nes suprato, kad šis sūnus pakankamai sumanus tinkamai panaudoti gautą turtą ir išmintingai pasirūpinti savo broliais.

Šiandien savo šypsena tu gali apšviesti pasaulį. Ir tai nieko nekainuoja.

(Bruno Ferrero. 365 trumpi pasakojimai sielai. Katalikų pasaulio leidiniai. Vilnius: 2011, 122-123 p.)