Švietimo ir mokslo komitetas stebi kaip ruošiamasi įgyvendinti patyčių ir smurto prevencijos programas0 (0)
Švietimo ir mokslo komitetas vykdė parlamentinę kontrolę, kaip ruošiamasi įgyvendinti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliosiančias Švietimo įstatymo pataisas dėl patyčių ir smurto prevencijos ir pagalbos su jomis susidūrusiems.
Švietimo įstatymo pataisos numato, kad švietimo įstaigose turi būti vykdomos patyčių, smurto ir kitos prevencijos programos, nuolatos tobulinama pedagoginių darbuotojų kvalifikacija mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymo srityje. Švietimo įstaiga privalo sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui nuolat dalyvauti bent vienoje nuoseklioje, ilgalaikėje socialines ir emocines kompetencijas ugdančioje prevencinėje programoje. Kartu nustatyta, kad patyrus patyčias ar smurtą, turi būti užtikrinta nemokama psichologinė pagalba ne tik smurtą patyrusiam nepilnamečiui ir jį lydintiems tėvams, bet taip pat – smurtavusiam vaikui ir jį lydintiems tėvams, švietimo įstaigos darbuotojams.
Švietimo ir mokslo ministerija, svarstant klausimą, pristatė, kad yra atlikta nemažai „namų darbų“: parengti ir patvirtinti Švietimo įstatymo pataisas lydintys teisės aktai, numatytas dalies prevencinių programų finansavimas, kad jos būtų įgyvendintos švietimo įstaigose, numatomos lėšos pedagoginių darbuotojų kompetencijos kėlimui, rengiama kvalifikacijos tobulinimo programa mokytojams dėl mokinių socialinio emocinio ugdymo, vykdoma smurto ir patyčių prevencijos stebėsena ir teikiama metodinė pagalba savivaldybėms ruošiantis įgyvendinti Švietimo įstatymo pataisas.
Švietimo ir mokslo komitetas, išanalizavęs vykstančius pasiruošimo darbus, nutarė pasiūlyti Švietimo ir mokslo ministerijai mokinio/klasės krepšelyje ar kitoje finansavimo metodikoje numatyti tikslinį finansavimą smurto, patyčių ar kitų prevencinių programų/veiklų vykdymui ir psichologinei pagalbai mokyklose ir pedagoginėse psichologinėse tarnybose užtikrinti. Taip pat komitetas atkreipė dėmesį, kad iki šiol mokytojai vangiai dalyvauja įgyvendinant prevencines programas, todėl siūlo etatinio apmokėjimo pedagoginiam darbuotojui metodikoje numatyti, kad į etato krūvį būtų įtrauktas apmokėjimas už prevencinių programų koordinavimą ir dalyvavimą šiose programose. Kad būtų užtikrinta psichologinė pagalba, kurios dabar itin trūksta (tą atskleidžia Valstybės kontrolės veiklos auditas apie savižudybių prevenciją ir Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro atlikta apklausa „Prevencinių programų įgyvendinimas Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose 2015–2016 mokslo metais“) ir kad prevencinių programų įgyvendinimas turėtų tęstinumą be Europos Sąjungos lėšų, komitetas siūlo Vyriausybei išlaidos psichologinės pagalbos užtikrinimui ir programų įgyvendinimui numatyti valstybės biudžete. Kartu komitetas pabrėžia, kad labai svarbu į prevencinių programų įgyvendinimą įtraukti tas ugdymo įstaigas, kuriose iki šiol netaikytos patyčių ir smurto prevencinės priemonės ar jos nedalyvavo patyčių, smurto ir kitose prevencinėse programose.