Vaikų darželis: pasirinkimo pliusai ir minusai
Didelė dalis tėvų, kai jų atžalai sukanka trys ar keturi metai, nerimauja ar jų vaikui bus geriau eiti į darželį, ar ir toliau augti namuose su aukle, ar močiute. Vaikas – sociali būtybė, todėl svarbu jį pratinti prie kolektyvo, plėsti pažintines galimybes, lavinti bendravimo įgūdžius.
Pradėjus lankyti darželį vaiką supančio pasaulio ribos plečiasi, jo patirtis didėja su lig kiekviena diena. Darželio privalumai tie, jog vaikas kiekvieną dieną stebi kitus vaikus, bendrauja, žaidžia su bendraamžiais, užsiima nauja ir įdomia veikla, atsiduria jam nežinomose situacijose. Vaikui mokantis išklausyti kitus, toleruoti bendraamžių elgesį, spręsti konfliktus, įgyjama daug naujų įgūdžių, socialinės patirties, įsisąmoninamos socialiai priimtinos elgesio normos ir moralinės vertybės.. Žaidžiant su kitais vaikais, išmokstama laikytis taisyklių, skatinamas bendradarbiavimas, tobulėja vaiko kalba, ugdomi motoriniai sugebėjimai, lavinamas protas ir vaizduotė.
Kiekvienas darželis turi ugdymo programą, kuri pagal vaikų amžių yra pritaikyta konkrečiai grupei. Darželyje vaikai mokami raiškiai kalbėti, reikšti mintis, pasakoti, skaičiuoti, piešti..
Auklėtojų patarimai, nurodymai, taisyklės yra jėga, kuri moko vaiką disciplinos, atsakomybės, moralinių normų. Tėvai atėję užrašyti vaiką į valstybinį darželį pirmiausia turėtų pasiteirauti, kokios auklėtojos dirba. Nuo auklėtojų priklauso ne tik vaiko ugdymas, bet ir priežiūra, vaiko psichologinė būsena, saugumo jausmas. Prieš pradėdami leisti į darželį, tėvai gali ateiti į grupę su mažyliu ir stebėti: kaip auklėtoja užmezga kontaktą su vaiku, ar jį sudomina, stebėti kaip vykdomos ugdomosios programėlės.
Didžiausias mamyčių, pradedančių vaikutį leisti į darželį, rūpestis – mažylio sveikata. Pastebėta, kad dažniau serga nuolat stresuojantys, sunkiai išgyvenantys išsiskyrimą su tėvais vaikai, todėl rekomenduojama prie darželio pratinti pamažu. Nepatartina vaikutį nuo pirmos dienos palikti visai dienai darželyje. Pirmas dienas kartu su savo atžala galėtų pabūti artimas žmogus. Ne visi vaikai vienodai adaptuojasi darželyje, nevienodai bendrauja su bendraamžiais. Kartais tėvai įsitikinę, kad vaikas suserga dėl netinkamos priežiūros darželyje, nes kol buvo namuose vaikas nesirgo. Pirma, vaikas patenka į kolektyvą, kuriame reikia adaptuotis, prisitaikyti, išmokti dalintis, savarankiškai apsirengti, užmigti. Dėl patiriamo streso silpsta vaiko imuninė sistema ir jis greičiau gali pasigauti virusą. Antra, ikimokyklinio amžiaus daug vaikų serga, ypač peršalimo ligomis. Todėl tėvai turėtų pasirūpinti vaiko grūdinimu, vaikas turėtų kuo daugiau būti gryname ore, judėti, sveikai ir reguliariai maitintis, vartoti vitaminus. Minusus reikėtų įžvelgti ne vaiko nepriežiūroje darželyje, o ir tėvų elgesyje. Dažnai tėvai patys nepagalvoję, ligą padaro kaip privilegiją. Kol vaikutis sveikas, linksmas ir nori bendrauti, žaisti su tėvais, dažnai girdi iš tėvų pasakymus, kad pabūtų ar pažaistų vienas, nes tėvai grįžo pavargę iš darbo, o mamai dar ir vakarienę reikia paruošti. O kai vaikas suserga, mama ima nedarbingumo lapelį žaidžia, piešia, kalbasi su vaiku. Kyla klausimas? Kodėl vaikas turi norėti nesirgti? Juk liga atveria kelią santykiams su tėvais.
Niekas negali duoti vaikui tiek daug, kaip artimiausi žmonės. Tačiau nereikia bijoti ikimokyklinių įstaigų: juose vaikas susipažįsta su „tikruoju“, jį supančiu pasauliu.
Medicinos psichologė dr.
Viktorija Grigaliūnienė
KPPK direktorė, tel. 869957539