Vaikų seksualumas – trikdantis, bet natūralus

© Unlisted Images/Corbis

Įdomi, verta dėmesio, kelianti klausimų. Taip kalbinti psichologai apibūna vienos skaitytojos iškeltą problemą – seksualumo raišką tarp mažamečių. Redakcijai laišką parašiusi mergina (vardas ir pavardė redakcijai žinomi. – Autor. past.) teigė, kad visuomenės požiūris į seksualinę prievartą tarp vaikų yra atsainus. Mergina kaip pavyzdį pateikė viename interneto forume vykusią diskusiją šia tema, kurios metu psichologe prisistačiusi moteris aiškino, kad esą vaiko tvirkinimas, kai tvirkinamuosius veiksmus atlieka asmuo iki 13 metų, nežaloja aukos.

Nekomentuoja

Pradėjus domėtis šia tema paaiškėjo, kad nemažai psichologų stengiasi išvengti komentarų. Prašymą pakomentuoti mažamečių vaikų seksualumo raišką pateikė daugiau nei dešimčiai psichologų iš įvairių įstaigų, tačiau beveik visi atsisakė komentuoti dėl laiko ar kompetencijos trūkumo, kai kurie teigė šioje srityje nebedirbantys.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos Psichologinės pagalbos skyriaus vedėja psichologė Dalia Bortnikienė taip pat nesiryžo komentuoti konkretaus skaitytojos pateikto atvejo, teigdama, kad negalima daryti išvadų iš vieno epizodo ir nežinant konteksto. „Jeigu mamai neramu, kyla įtarimų, ji turėtų kreiptis į specialistus”, – reziumavo D. Bortnikienė.

Pokalbininkė pateikė pavyzdį, kaip prieš keletą metų Europoje garsiai nuskambėjo sprendimas apie Škotijos vaikams nuo 4 metų amžiaus pradedamas vesti lytinio švietimo pamokas. Tokia iniciatyva, anot vietos valdžios, sulaukė teigiamų atsiliepimų tiek iš mokytojų, tiek ir iš tėvų. Lytinio švietimo kursas vaikams bus išdėstomas per šešerius mokslo metus. Teigta, kad programa apima ir jausmus, draugystes, pasitikėjimą savimi, pagarbą, fizinį vystymąsi, seksualinę sveikatą. Programos tikslas – kad jaunimas užmegztų lytinius santykius tik tada, kai yra fiziškai ir emociškai tam pasiruošę. Vis dėlto buvo išreikštas ir susirūpinimas, kad šios pamokos netinkamos mažiems vaikams.

Tyrinėti – normalu

VšĮ Vilniaus šeimos psichologijos centro vaikų ir paauglių psichologė Raminta Vaiciukevičė „Vakarų ekspresui” apžvelgė vaikų seksualumo raidos etapus, kas jiems būdinga, kada reikėtų susirūpinti. Pasak R. Vaiciukevičės, seksualumo raida prasideda nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo dienų. Svarbu nelyginti vaikų seksualumo su suaugusių žmonių lytiniais santykiais.

„Jau kūdikystėje vaikas džiaugiasi, kai mama švelniai jį glosto, prisiliečia, pats kūdikis tyrinėdamas savo kūną patiria malonumą. Šiuo laikotarpiu svarbios tėvų reakcijos į vaikų savo kūno tyrinėjimą, nuo kurių priklauso vaiko seksualinės nuostatos suaugusiame amžiuje, jo intymūs santykiai. Vienas iš pirmųjų apie vaikų seksualumą pradėjo kalbėti psichoanalizės pradininkas Z. Froidas. Jis teigė, kad pirmiausia kūdikis patiria malonumą per burną: žįsdamas mamos krūtį, kurią vėliau pakeičia kiti objektai – nykštys, žindukas. Vaikas čiulpdamas aplinkoje esančius objektus ne tik patiria malonumą, bet ir tyrinėja aplink jį esantį pasaulį”, – aiškina Vilniaus šeimos psichologijos centro psichologė.

Pasak jos, maždaug apie antrus trečius metus vaikai atranda savo lytinius organus. Vaikai pradeda juos liesti, čiupinėti, lyginti su kitų vaikų. Tai dar vadinama ankstyvąja masturbacija. Kadangi lyties organai yra jautrūs, vaikai pajunta, kad juos liesti yra malonu, ir pradeda tai dažniau kartoti.

„Aptikus vaiką savo kambaryje liečiant savo lytinius organus, svarbu jį ne gėdinti ir ne kaltinti, o leisti tyrinėti savo kūną. Jei vaikas liečia savo lytinius organus viešoje vietoje, svarbu vaikui paaiškinti, kad tai yra jo intymi vieta ir jis gali ją liesti ten, kur kiti nemato, savo kambaryje, vonios kambaryje, nes taip yra saugu. Paprastai artėjant mokyklai šis vaiko elgesys savaime praeina, – sako R. Vaiciukevičė. – Reiktų susirūpinti, jei vaikas dažnai masturbuojasi viešai tėvų akivaizdoje. Tai gali sietis su intelektualinės ar socialinės stimuliacijos trūkumu. Taip pat reiktų susirūpinti, jei vaiko masturbacija tampa kompulsyvi, t. y. priverstinė ir nevalinga. Už kompulsyvios masturbacijos dažnai slepiasi stiprus nerimas, tad svarbu ne stengtis sumažinti pačią masturbaciją, bet suprasti vaiko nerimo šaltinį.”

Reikšmingi ir žaidimai

Pasak Vilniaus šeimos psichologijos centro specialistės, vaikų seksualumo raida susijusi ir su vaikų žaidimais. Iš pradžių vaikų žaidimai yra belyčiai. Apie dvidešimtą mėnesį vaikai pradeda suprasti, kad yra mergaitė ar berniukas, ir jų žaidimuose atsiranda lyčių skirtumų. Mergaitės nori būti mamos, žaisti su lėlytėmis, o berniukai žaisti su mašinytėmis, būti kareiviai. Kartais vaikai nori išbandyti ir priešingos lyties žaidimus, pavyzdžiui, berniukai nori pabandyti nusilakuoti nagus ar pasimatuoti sesės sijoną. Svarbu, kad tėvai nesutriktų, tai – vaikų natūralus noras pažinti abi lytis ir su jomis susijusius vaidmenis.

„Apie ketvirtus metus priešingų lyčių vaikai susitinka pažaisti bendrų žaidimų, dar vadinamų „daktarų žaidimu”. Šių žaidimų metu vaikas stengiasi pažinti ir atskleisti savo lytį bei pažinti kito lytį, atrasti mergaičių ir berniukų lyčių skirtumus. Tėvams šie žaidimai irgi dažnai sukelia nerimo, tačiau svarbu nesikišti į šiuos vaikų žaidimus ir prisiminti, kad jų tikslas – tyrinėti anatominius lyčių skirtumus”, – sako R. Vaiciukevičė.

Jos teigimu, tėvai turėtų susirūpinti, kai vaikai žaidžia seksualinius žaidimus su nepažįstamais ar daug vyresniais vaikais, kai tie žaidimai yra agresyvūs, vaikai naudoja prievartą ar papirkinėja, jei vaiko seksualiniai žaidimai ar masturbacija dominuoja kitų veiklų atžvilgiu, kai vaikas žaisdamas imituoja suaugusiųjų seksualinį elgesį, gali detaliai papasakoti apie lytinius organus ar lytinį aktą.

Kada ir kaip kalbėtis?

Kitas dažnai tėvus kamuojantis klausimas – kada pradėti lytinį auklėjimą? Pasak R. Vaiciukevičės, jį tinkamiausia pradėti tada, kai vaikas pradeda klausti. „Jei vaikas rodo savo lytinį organą ir klausia „Kas čia?”, tai pats tinkamiausias laikas jam pasakyti, kad tai „varpa” ar „makštis”. Svarbu vartoti tikruosius vardus „varpa” ir „makštis”, nors ir vaikai gali turėti jiems sugalvoję savo pavadinimų. Taip mes vaikams parodome, kad lytiniai organai nėra kažkas gėdingo, negražaus ar nepriimtino”, – sako vaikų ir paauglių psichologė.

Pasak jos, apie trečiuosius metus prasideda vaikų seksualinis tyrinėjimas ir vaikams dažnai iškyla klausimas, iš kur atsiranda vaikai. Jie dažnai sukuria savas teorijas, kad mama pradėjo lauktis broliuko ar sesutės kažko užvalgiusi ar kad vaikas gali gimti per bambą. Tad jei vaikas paklausia, iš kur atsiranda vaikai, nereikėtų išpasakoti viso lytinio akto ir naudoti sudėtingus žodžius, kaip spermatozoidas ir kiaušidės.

„Vaikui tai gali pasirodyti per sudėtinga ir jis už kelių minučių grįš vėl su tuo pačiu klausimu. Pirmiausia galima paklausti, kokią versiją turi vaikas, iš kur atsiranda vaikai. Jei ji labai nutolusi nuo realybės, galima paaiškinti trumpai, kad iš tėčio patenka sėklytė pas mamą ir pilve pradeda augti vaikelis. Kartais keturmečiui užtenka tokio atsakymo ir su daugiau klausimų jis grįš vėliau. Jei vaikui kyla daugiau klausimų, iš kur ta sėklytė, vėl galima paklausti vaiko nuomonės ir paaiškinti, tam galima pasitelkti specialias knygutes su paveiksliukais ar nupiešti”, – pasakojo psichologė, pridurdama, kad tėvams praverstų pasiruošti iš anksto ir pagalvoti, kaip ramiai savo vaikui savais ir paprastais žodžiais papasakoti, kaip užsimezga nauja gyvybė.

Ar šią informaciją vaikai turi sužinoti iš tėvų?

„Manau, tėvai turi pasirinkti, ar jie norėtų, kad į šiuos klausimus jų vaikai išgirstų atsakymus iš jų ar iš kitų vyresnių vaikų, ar interneto, kur informacija gali ne visuomet atitikti realybę ar išgąsdinti vaiką. Taip pat ikimokyklinio ugdymo specialistai gali prisidėti, ir iškilus klausimui, padėti atrasti atsakymus, – sako Vilniaus šeimos psichologijos centro specialistė. – Apie vaikų seksualinę raidą dažnai kalbu per seminarus su tėveliais ar pedagogais. Jų metu esu mačiusi, kaip tėvai ir pedagogai sutrinka, kai pradedame kalbėti apie vaikų seksualumą. Suprantu, kad tais laikais, kai mes buvome vaikai, seksualumo tema buvo tabu, o ką jau kalbėti apie vaikų seksualumą. Dėl savo patirties vaikystėje tėvams gali būti nelengva kalbėtis apie seksualumą su vaikais. Man ir pačiai savo darbinės karjeros pradžioje buvo neramu apie tai kalbėti, bet tas nerimas paskatino vis labiau gilintis į šią temą. Tad norisi palinkėti tėveliams nesutrikti, o jei ko nežino, pasigilinti ar pasitarti su specialistais.”

Virginija SAMULIONYTĖ / Ve.lt