Griūva mitai: ar pakanka atostogų Lietuvoje
Lietuvoje kartu su naujuoju Darbo kodekso projektu užsimojus keisti ir kasmetinių atostogų trukmę, žurnalistai nusprendė pasidomėti, kiek atostogauja kiti europiečiai. Seimo Parlamentinių tyrimų departamento pateiktais duomenimis, lietuviai pagal dabar galiojančią 28 kalendorinių minimalią metinių atostogų trukmę pernelyg neišsiskiria. O jeigu būtų nuspręsta nustatyti 20 darbo dienų atostogas, patektume į tą grupę, kurios turi vienas trumpiausių minimalių metinių atostogų.
Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė tvirtina, kad iš oficialiai pateikiamų duomenų matyti tik minimalios atostogos konkrečiose šalyse, o ilgesnės yra nustatomos kolektyvinėse sutartyse, pavyzdžiui, reglamentuojamos papildomos kalėdinės atostogos, papildomas dienos už stažą.
„Be to, kitose šalyse atiduoda su savaitgaliais sutampančias šventines dienas, kaip pas mus buvo anksčiau. Galiu tvirtai pasakyti, kad mes Europoje nesame nei pirmūnai pagal atostogas, nei tinginiai. Turi kitose šalyse ir daugiau atostogų, pavyzdžiui, jos yra numatomos šakinėse kolektyvinėse sutartyje, be to, dar ir 14-15 atlyginimų per metus“, – sakė ji.
Pašnekovė pripažįsta, kad jeigu bus pritarta naujojo Darbo kodekso nuostatoms, kad šalyje įsigaliotų 20 darbo dienų atostogos, tuomet daliai žmonių šalyje atostogos sutrumpės, nes dabar kai kurie darbdaviai leidžia atostogas imti be savaitgalių. „Mes nesame blogoje padėtyje, kad reikėtų radikaliai kažką keisti“, – kalbėjo G. Gruzdienė.
Norėtų dar labiau mažinti
Tuo metu Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys laikosi priešingos nuomonės ir tvirtina, kad vertinant metinių atostogų trukmę reikia vertinti ne tik 28 kalendorines dienas atostogų, bet ir šventines dienas, mamadienius, tėvadienius, atostogas už stažą.
„Manau, kad stažas šiuolaikinėje ekonomikoje nėra vertybė, už kurią reikia duoti daugiau atostogų. Be to, nėra mažai šventinių dienų per metus ir vis periodiškai nuskamba nauji pasiūlymai“, – kalbėjo jis, pridūręs, kad reikėtų mažinti papildomas šventines dienas, mamadienius ar tėvadienius.
Jis tvirtina palaikantis siūlymą naujajame Darbo kodekse numatyti ne 28 kalendorines dienas atostogų, o 20 darbo dienų poilsį per metus. „Reikia panaikinti tokį nelabai sąžiningą žaidimą, kai darbuotojai imdavo atostogas tik darbo dienomis“, – dėstė G. Rainys.
Iš Parlamentinių tyrimų departamento pateiktų duomenų matyti, kad Europos Sąjungos šalyse teisės aktuose nustatyta minimali kasmetinių mokamų atostogų trukmė svyruoja nuo minimalių 20 darbo dienų (4 savaičių) (Airijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Kipre, Graikijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Italijoje ir kt.) iki 28 darbo dienų (Jungtinėje Karalystėje), 30 dienų (Prancūzijoje ir Ispanijoje ir kt.)
Kai kuriose valstybėse atostogų trukmė apskaičiuojama pagal koeficientą, kuris nurodo atostogų dienų skaičių už vieną darbo mėnesį, kai kuriose valstybėse atostogos ilginamos atsižvelgiant į sveikatos būklę, darbuotojo amžių, darbo sąlygas, turimus mažamečius arba neįgalius vaikus.
Dažniausiai papildomos sąlygos aptariamos kolektyvinėse arba individualiose darbo sutartyse. Pavyzdžiui, Nyderlanduose, Vokietijoje kolektyvinėse sutartyse nustatomos iki 30 darbo dienų atostogos, nors teisės aktuose numatyta minimali trukmė – 20 dienų. Atostogų trukmė taip pat priklauso ir nuo darbo dienų skaičiaus per savaitę (Vokietijoje, Belgijoje, Kipre).
Minimalių atostogų trukmė ES valstybėse:
Airijoje nustatyta teisė į mokamas minimalias 4 savaičių trukmės kasmetines atostogas. Darbuotojo darbo sutartyje gali būti nustatytas ilgesnis kasmetinių atostogų laikotarpis. Darbuotojo teisė į atostogas įgyjama nuo tos dienos, kada jis pradeda dirbti.
Austrijoje kiekvienas asmuo, dirbęs įmonėje 47 savaites, turi teisę į 5 savaičių arba 30 darbo dienų (įskaitant šeštadienius) trukmės mokamas kasmetines atostogas (arba 25 darbo dienas per metus). Išdirbęs 25 metus, darbuotojas įgyja teisę į 6 savaičių arba 36 darbo dienų (įskaitant šeštadienius) trukmės mokamas kasmetines atostogas.
Belgijoje darbuotojai, išdirbę visus metus, turi teisę į 20 dienų atostogas, jeigu dirba 5 darbo dienas arba 24 dienas, jei per savaitę dirba 6 dienas.
Bulgarijoje nustatytos 20 darbo dienų trukmės minimalios kasmetinės atostogos kiekvienam dirbančiajam.
Čekijoje visi dirbantieji turi teisę į mažiausiai 4 savaičių trukmės mokamas atostogas per metus.
Danijoje kiekvienam darbuotojui Danijoje priklauso ne mažiau kaip 5 savaitės mokamų kasmetinių atostogų.
Estijoje įprastai minimali kasmetinių mokamų atostogų trukmė yra 28 kalendorinės dienos.
Graikijoje asmuo, pradėjęs dirbti įmonėje, iš karto įgyja teisę į mokamas kasmetines atostogas, kurių trukmė yra proporcinga išdirbtam laikotarpiui. Kasmetinės atostogos yra 20 darbo dienų, jeigu dirba 5 darbo dienas arba 24 darbo dienos, jeigu dirba 6 darbo dienas per savaitę.
Ispanijoje kasmetinių atostogų trukmė nustatoma individualiose arba kolektyvinėse darbo sutartyse – jos negali būti trumpesnės kaip 30 dienų ir negali būti pakeistos pinigine kompensacija.
Italijoje visi darbuotojai turi teisę į kasmetines mokamas atostogas. Civiliniame kodekse numatyta, kad nustatyta minimali atostogų trukmė – ne mažiau kaip 4 savaitės per metus. Darbuotojas su darbdaviu kolektyvinėje darbo sutartyje gali numatyti papildomas atostogas.
Jungtinėje Karalystėje darbo laiko reguliavimo įstatyme nustatyta minimali atostogų trukmė – 5,6 savaitės per metus (t.y. 28 darbo dienos, jei dirbama 5 dienas per savaitę). Darbo sutartyje gali būti numatytos ilgesnės atostogos.
Kipre minimalus kasmetinių atostogų laikotarpis siekia 4 savaites, t.y. 20 darbo dienų (darbuotojams, dirbantiems 5 dienas per savaitę) arba 24 dienos (darbuotojams, dirbantiems 6 dienas per savaitę).
Kroatijoje už kiekvienus dirbtus kalendorinius metus suteikiamos ne trumpesnės nei 4 savaičių trukmės atostogos (mažiausiai 18 darbo dienų).
Latvijoje kasmetinės mokamos atostogos turi būti ne trumpesnės kaip 4 kalendorinės savaitės, neįskaičiuojant šventinių dienų.
Lenkijoje metinių atostogų trukmė yra 20 dienų, turintiems iki 10 metų darbo stažą, ir 26 dienos, jei stažas didesnis nei 10 metų. Į laikotarpį, pagal kurį skaičiuojama atostogų trukmė, įskaičiuojamas ir laikas, kuriuo metu darbuotojas mokėsi vidurinėje ir aukštojoje mokykloje (nuo 3 iki 8 metų).
Liuksemburge kasmetinių mokamų atostogų trukmė – 25 darbo dienos per metus. Kolektyvinėse darbo sutartyse gali būti numatytos ilgesnės atostogos. Asmenys su fizine ar protine negalia turi teisę į papildomas 6 atostogų dienas.
Maltoje kiekvienas darbuotojas turi teisę į 4 savaičių ir 4 dienų trukmės kasmetines mokamas atostogas.
Nyderlanduose nustatyta minimali atostogų trukmė yra darbo dienų per savaitę skaičius, padaugintas iš 4, t.y. 20 darbo dienų. Tačiau darbdavys gali suteikti ilgesnes atostogas. Dažniausiai kolektyvinėse sutartyse nustatoma ilgesnė atostogų trukmė – nuo 20 iki 30 dienų.
Portugalijoje nustatytos mažiausiai 22 darbo dienų trukmės mokamos atostogos.
Prancūzijoje numatyta 5 savaites mokamų atostogų per metus arba 30 dienų mokamų atostogų.
Rumunijoje nustatyta minimali kasmetinių mokamų atostogų trukmė – 20 darbo dienų.
Slovakijoje nustatytos minimalios 20 darbo dienų trukmės kasmetinės mokamos atostogos.
Slovėnijoje minimali kasmetinių atostogų trukmė – 4 savaitės, nepriklausomai nuo to, ar asmuo dirba visu ar ne visu etatu.
Suomijoje darbuotojas turi teisę gauti 2 dienas arba 2,5 dienos atostogų už kiekvieną dirbtą mėnesį. Papildomos atostogų dienos paprastai nustatomos kolektyvinėse sutartyse.
Švedijoje visi darbuotojai turi teisę į mažiausiai 25 darbo dienų (5 savaičių) trukmės mokamas kasmetines atostogas.
Vengrijoje darbuotojai turi teisę į reguliarias kasmetines atostogas per kalendorinius metus, kuriais jie dirbo. Priklausomai nuo amžiaus, Vengrijos darbuotojai per metus turi 20-30 dienų atostogų.
Vokietijoje minimalus atostogų laikotarpis – 20 darbo dienų (jei dirbama 5 dienas per savaitę) arba 24 darbo dienos (jei dirbama 6 dienas per savaitę).
Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė / delfi.lt