5 įpročiai, galintys sugriauti net tvirčiausius santykius

Ne paslaptis, jog santykiai tarp vyro ir moters – tai darbas. Turime nuolat galvoti net apie, atrodytų, visai nereikšmingus dalykus. Turime spręsti ne tik rimtas problemas, bet ir mažus nesusipratimus. Jeigu jaučiate, jog jūsų santykiams gresia pavojus, tačiau negalite įvardinti konkrečios priežasties, pamąstykite apie savo įpročius. Žemiau yra pateikiami 5 žalingi įpročiai, kurie gali sugriauti bet kokius santykius. Galbūt atpažinsite savo elgesį? Portalas psychologytoday.com išvardino 5 santykiams žalingus įpročius:

1. Įprotis skųstis

Gyvenime tikriausiai esate sutikę žmonių, kurie kiekvieną dieną randa dėl ko skųstis. Jie nuolat yra nepatenkinti: blogas oras, nepatyręs vairuotojas, aukštos kainos – juos erzina viskas. Tokio įpročio negalima apibūdinti jokiu kitu žodžiu, tai – tragedija. Turbūt ne kartą pagalvojote apie tai, jog toks elgesys yra viską griaunantis. Taip, tai tiesa. Psichologai tvirtina, jog nuolatinis nepasitenkinimas gyvenimu trukdo gyventi santarvėje ne tik su savimi, bet ir aplinkiniais. Toks įprotis griauna draugystes, santykius, net – santuokas. Žmogus, kuris nesugeba atrasti ramybės su pačiu savimi, niekaip negalės ja dalintis su kitais. Grįžę iš darbo sutuoktiniai, jokiu būdu neturi vienas kitam išvardinti visko, kas juos šiandien erzino arba gali suerzinti rytoj. Tai mažu mažiausiai neteisinga. Neigiamas emocijas reikėtų palikti kur nors kitur, svarbiausia – neparsinešti jų namo. Taip, atvirumas tarp dviejų žmonių yra būtinas, tačiau kur kas naudingiau yra aptarti tai, ką pastebėjote gero. Iš kur apskritai atsiranda toks noras dėl visko skųstis? Psichologų teigimu, tai tinginių įprotis, kadangi jie, užuot daugiau stengtųsi, nuolat verkšlena. Nesakome, jog viskuo reikia džiaugtis, tai taip pat atrodytų kvaila. Tačiau svarbiausia jausti saiką, ir neieškoti negatyvių dalykų ten, kur jų nėra ir niekada nebus.

2. Įprotis kritikuoti

Nuolat matyti kitų klaidas ir tai sakyti – dar viena santykių „erozijos“ priežastis. Ir kalbame ne tik apie kritiką, skirtą partneriui, bet ir apie tokias situacijas, kuriose kritikuojate kitus. Tarkime, jeigu jūs, būdami su draugais ar pažįstamais, kritikuojate kokią nors šeimą – tai mažu mažiausia negražu. Visus aplinkui kritikuojantys žmonės dažnai neturi empatijos jausmo, todėl ir šeimoje gali elgtis panašiai. Kritikuoti verčia tokia savybė, kaip egoizmas – o kas norėtų gyventi su egoistu?

3. Įprotis ginčytis

Dažnai žmonės visose situacijose yra linkę ginčytis. Nesvarbu, ar jie sutinka su tuo, ką sako kiti, ar nesutinka, svarbiausia – viešai išreikšti tokią nuomonę, kuri nepriimtina kitiems. Visi kartais susipyksta dėl, atrodytų, juokingiausių priežasčių, tačiau jos gali sukelti kur kas rimtesnių problemų. Tarkime, jūs sakote vyrui, jog iš namų išėjote lygiai 10.00 val, tuo tarpu vyras tvirtina, jog laikrodis rodė 10.30val. Atrodo, juokinga? Galbūt ir būtų taip, jeigu ne vėliau kilęs ginčas. Vienas kitam bandote įrodyti savo tiesas, tačiau – kas iš to? Vargu ar tokioje situacijoje atrasite kompromisą arba sužinosite tiesą, o ir ar verta tokį menkniekį paversti kriminalu? Ir kas būna vėliau? Tada tas, kuris pralaimėjo „mūšį“, pasąmonėje kaupia nuoskaudas ir pyktį. Todėl prieš veldamiesi į ginčą, pagalvokite, ar tikrai suvokiate, jog pasekmės gali būti skaudžios. Visi maži dalykai kaupiasi, o vėliau jie tampa vienu dideliu burbulu, kuris anksčiau ar vėliau sprogs.

4. Įprotis manipuliuoti, valdyti

Yra nemažai žmonių, kurie, turėdami šią ydą, to nepastebi. Taip nutinka todėl, jog tai jau ilgą laiką yra jų įprotis, kuris jiems atrodo kaip įprastas dalykas. Manipuliuoti, valdyti, vadovauti yra dažnai įpratę ir tie, kurie dirba tokį darbą. Tačiau šią Dievo dovaną vertėtų palikti už durų. Darbas ir šeima – du skirtingi dalykai. Namai nėra kovos laukas, todėl bandykite keisti savo požiūrį, elgesį, net – balso tembrą. Be to, reikėtų prisiminti, jog tokie žmonės yra linkę viską kontroliuoti. Todėl bet koks menkniekis jiems gali sukelti pavydo jausmą.

5. Įprotis sakyti „ne“

Yra nemažai psichologinių mokymų bei seminarų, kuriuose yra aiškinama, kaip pasakyti – ne. Tokios pamokos praverstų tiems, kurie yra ypač švelnaus charakterio ir nuolat kenčia dėl išnaudojimo. Tokie žmonės nuolat kovoja su tuo, jog nemoka pastovėti už save. Dažnai kiti, kurie neturi šios problemos, klaidingai mąsto, jog visada reikia viską neigti. Tačiau prisiminkite, jog sutikti kartais kur kas svarbiau. Ar tai būtų vaiko prašymas ilgiau pabūti lauke, ar vyro klausimas dėl žvejybos su draugais. Reikėtų atskirti, kam yra sukurti žodelio „ne“ mokymo kursai, o kam reikėtų pasimokyti dažniau sakyti „taip“.

Parengė Sabina Adamovič / lrytas.lt
Foto: Hotblack