Norėčiau sužinoti, kiek esu pažeistas ir kaip galima sau padėti?

0 (0)

Klausimas: Norėčiau sužinoti, kiek esu pažeistas, jūsų nuomone, ir kaip galima sau padėti.
Vaikystėje nebuvau deramai prižiūrėtas, tėvas tik pavadinimas, mama šiek tiek daugiau nei pavadinimas, tačiau augau šeimoje, kurioje iš esmės darbai ir tikslai likdavo ant liežuvio galo, kurioje nebuvo pavyzdžių siekti tikslų, skatinimo mokytis ir t.t.

Visą gyvenimą iš esmės pats per save, bet problema ta, kad negaliu dėl savęs, nes trūko vaikystėje vertinimo, noro patikti tėvams, mokslais ar darbais, pagalba jiems.

Esu nuolatinėje depresijoje, apatijoje ir savęs naikinime. Kuomet atsirasdavo žmogus artimas, mylimas, gyvendavau jos gyvenimu, nes savojo niekada nebuvo, dėl apatiškumo ir nenoro tobulėti, siekti. Ir tik dėl to artimožmogus galėdavau keistis, siekti tikslų. Be savojo gyvenimo žmogų gąsdini, neduodi nei erdvės, nei laisvės ir regis ne iš pikto, tačiau galiausiai artimas atsitraukia ir vėl kaip savotiškas vampyras (o greičiausiai – vampyras) egzistuoji, kol sutinki kitą artimą dėl kurio gali, nes dėl savęs nesugebi ir vėl viskas žlunga.

Jau vaikystėje pastebėjau retus antgamtiškus dalykus ar vaiduoklius, ar net fizinius pojūčius ir tai suaštrėdavo atsiradus jausmams artimui. Galiausiai pradedi tikėti mistika, manyti, kad pastebi ženklus, kad sapnai pranašiški ir t.t., kad artimas atsisuks ir žinai, kad bandysi keistis dar labiau, bet vėl suvokdamas, kad gali keistis, padėti sau padėdamas artimui.

Lyg šiol mąstau, kiek liguistas esu ir kaip sau padėti, jei esu pats sau nereikalingas? Kiek stipriai liguistas, jei pasiklystu mistikoje, iliuzijose? Kaip padėti sau būnant visiškai vienam ir vienišam?

Atsakymas: Perskaičius laišką, išryškėja keturi neraminantys klausimai: santykiai su tėvais , santykiai su mylimais žmonėmis, mistiniai reiškiniai ir kaip sau padėti būnant vienišam?Pradėkime nuo pradžių.

Nėra net abejonės, kad tėvų abejingumas, šaltumas, nemeilė, palieka mumyse gilias žaizdas, kurios pradeda valdyti mūsų mintis, elgesį, jausmus. Priimkite tai kaip neišvengiamybę, nedraskykite tų žaizdų, juk nieko nepakeisi, o verčiau koncentruokitės, į kaip su tomis nuoskaudomis gyventi. Normalu, kad šiandien Jūs jaučiatės nieko vertas, niekam nereikalingas, nemylimas, nes niekada to nepatyrėte, tad ir žinoti negalite. Tačiau išlieka klausimas, kaip su tuo gyventi, kaip savyje atrasti vertingų dalykų, kurie persvertų savivertės svarstykles Jūsų naudai. Apsidairykite savo aplinkoje, gal yra nors vienas žmogus, kuriam Jūs rūpite, esate įdomus? Jei šiuo metu su juo nebendraujate, ženkite pats pirmą žingsnį, tai bus mažutė Jūsų pergalė.

Na, o jei tokio žmogaus nėra, įsivardinkite savo teigiamas puses (geriausiai būtų, kad jas užsirašytumėte). Gal Jūs turite kokių gebėjimų, pomėgių, esate išvaizdus, turite gražų balsą ir pan., prisiminkite viską, ką kiti žmonės apie Jus yra sakę teigiamo. Iš laiško sunku suprasti ar Jūs esate baigęs kokius nors mokslus, ar dirbate? Daryčiau prielaidą, kad šios sritys šlubuoja. Tam, kad suprastumėte ko esate vertas, pravartu mokytis ar dirbti, nebūtina juk baigti universitetą ar būti įmonės direktoriumi, laimė slypi mažuose dalykuose. Jei rasite širdžiai mielą sritį, jums gerai seksis, Jus puikiai vertins, o tuomet net nepastebėsite, kaip pradėsite keistis. Rašote, kad esate nuolatinėje depresijoje, apatijoje ir savęs naikinime, tačiau nei vienas kitas žmogus Jūsų neištrauks iš šio užburto rato, tik Jūs pats galite iš jo išlipti ir pasakyti sau STOP! Pirmieji žingsniai būtų nuo minčių, pereiti prie veiksmų: pvz. užsiregistruoti darbo biržoje, nunešti stojimo dokumentus ir pan. Jei jaučiate, kad tėvai ir dabar dar skaudina, siūlyčiau maksimaliai apriboti bendravimą su jais.

Dabar apie artimus santykius. Pats puikiai įvardinate, dėl ko nutrūksta santykiai, pagrindinė problema – kiekvieną kartą pradedate gyventi Jos gyvenimą. Jums būtina suvokti iš kur tai kyla. Tai ateina iš Jūsų santykių su tėvais modelio, gyvendamas kito gyvenimą, Jūs paprasčiausiai norite Jai įtikti, patikti, būti „geru berniuku“, siekiate tėviškos meilės, juk maži vaikai ir neturi savo gyvenimo, tačiau patiriate skausmingą atstūmimą, nes Ji mato suaugusį vyrą, kuriam keliami kitokie reikalavimai nei mažam vaikui. Ir vėl užburtas ratas. Bendrai paėmus, santykiai gydo, partnerio paskatinantis žodis, palaikymas, daro stebuklus. Gal Jūs dar nesutikote tokios merginos? Gal visoms iki šiol buvusioms merginoms pačioms reikėjo globos? Nukreipkite savo žvilgsnį į kitokio tipo merginas, motiniškas, globėjiškas, mėgstančias vadovauti, tačiau niekuomet nepradėkite santykių, jei nėra abipusės simpatijos, santykiai neturi būti paremti išnaudojimu.

Atsakant į trečią klausimą, šiek tiek neramu. Tai, ką Jūs rašote, būdinga šizofrenijai. Šizofrenijos priežastys nėra aiškios, tačiau laikoma, kad tai genetinis ir gyvenimo aplinkybių mišinys. Ar Jūsų giminėje yra buvę tokių susirgimų? Gal buvo kokių keistuolių dėdžių ar tetų? Vienaip ar kitaip, nenormalūs santykiai su tėvais gali išprovokuoti šią ligą. Vyrai šia liga suserga 15-25 metų. Šizofrenija sutrikdo asmens gebėjimą aiškiai mąstyti, atskirti realybę nuo fantazijos, išreikšti emocijas, priimti sprendimus ir bendrauti su aplinkiniais. Liga gali lemti tai, kad žmogus ima šalintis aplinkinių, įprastinės veiklos ir pasineria į haliucinacijų pasaulį, kitokią realybę. Siekiant išsklaidyti abejones, būtinai kreipkitės į gydytoją psichiatrą ar psichologą. Jei pasitvirtintų šis sutrikimas, nereikėtų išsigąsti, tinkamai gydant, žmonės gyvena pilnavertį gyvenimą, dirba, draugauja, kuria šeimas. Kai žinai priežastį, lengviau išgyveni ir nesėkmes, viskas pasidaro daug aiškiau.

Laiške Jūs gerai įvardijate – vienas ir vienišas. Iš tikrųjų – tai skirtingos būsenos. Būti vienu, tai nebūtinai būti vienišu. Vienatvę pasirenkame patys, kai norime pabūti su savimi, o vienišiais tampame, nes nepritampame prie aplinkos. Vienatvėje nieko blogo nėra, tačiau vienišumu jau reikia susirūpinti. Jei Jūs jaučiatės vienišu, vadinasi yra ir dar daugiau žmonių, kurie taip pat jaučiasi. Sėskite prie interneto ir ieškokite savipagalbos grupių, diskusijų forumų, pažiūrėkite, gal Facebook‘e yra kas nors sukūręs uždarą vienišių grupę, jei ne, sukurkite Jūs. Registruokitės draugų, pažinčių, hobių svetainėse, kurkite aplink save kuo didesnį santykių tinklą. Tik per santykį su kitais suvokiame, ko esame verti, tad imkite gyvenimą į savo rankas. Kuo nuoširdžiausiai Jums linkiu atrasti gyvenimo džiaugsmą, žinau, kad sugebėsite.
.
Psichologė Jurgita Kuzmickaitė Pedersen
Tel.: +370 699 67790
Tinklapis: sospsichologas.lt