Dažnai painiojuosi tarp savo emocijų – kaip man su jomis tvarkytis?
Iliustracija: Kranich17 / pixabay.com
Sveiki, esu dar jauna, man 16 metų. Gan sunkiai tvarkausi su savimi. Draugė yra sakiusi, kad labai sunku suprasti, ką aš galvoju, blogiausia, kad net ir aš pati nesuprantu savęs. Labai painiojuosi tarp savo jausmų, sunkiai apsisprendžiu, kai reikia rinktis. Kartais atrodo, kad manyje tarsi dvi asmenybės. Abi jos man sako priešingus dalykus ir ši sumaištis veikia neigiamai ne tik mane, bet ir kitus. Tai ir yra blogiausia. Būdama blogos nuotaikos galiu elgtis nepagalvotai, sakyti žodžius, kurių iš tiesų niekam nelinkėčiau, nors iš tiesų esu emocionali ir jautri, puikiai suprantu, ką kiti gali išgyventi, kai aš taip elgiuosi. Mano nuotaika ypatingai dažnai svyruoja, aš galiu būti labai linksma, bet tą pačią minutę susimąstyti apie blogus dalykus ir ji iškart pasikeičia. Galiu pamatyti kito žmogaus abejingą žvilgsnį ir jis iškart mane paveiks. O kartais, galiu būti labai blogos nuotaikos, bet susimastyti kiek daug turiu ir kad nepaisant visko turiu daug priežasčių džiaugtis.
Ne kartą esu gavusi pastabų, kad turėčiau tvarkytis su savo emocijomis. Nenoriu, kad dėl mano nepastovumo kentėtų nei kiti, nei aš pati. Ar galėtumėte man patarti, kaip visa tai manyje pakeisti? Noriu pasikeisti ir tikiu, kad tai yra įmanoma.
Iš anksto dėkoju, kad išklausėte!
Jurgita (vardas pakeistas)
Komentuoja psichologė Jolanta Latakienė
Sveika, Jurgita, skaitant Tavo laišką galiu pajausti, kokia įsitempusi esi tiek viduje dėl sunkumo suprasti save, tiek ir santykiuose su aplinkiniais, kurie taip pat ne visada susigaudo, kas vyksta Tavyje.
Pirmiausia noriu atsiliepti į Tavo amžių – paauglystę, kuri yra vienas esminių kiekvieno iš mūsų gyvenimo etapų, kuomet susiformuoja mūsų asmenybė. Suprantama, bet koks augimas neišvengiamai susijęs ir su sumaištimi, svyravimais, kol ilgainiui išryškėja tai, kas svarbiausia. Panašiai kaip statybų aikštelė pradžioje gali atrodyti kaip visiška betvarkė ir tik dėliojant vieną detalę prie kitos galiausiai galime išvysti didingus rūmus su įstabaus grožio vitražais languose. Žinoma, mintis, jog retam žmogui paauglystė yra lengvas ir sklandus laikotarpis, Tavo pasimetimo nesumenkina – įsivaizduoju, kad gali jaustis pagauta savo besikeičiančių jausmų tarsi viesulo. Tikiu, jog tai gali būti bauginantis patyrimas.
Vis tik nors tiek Tu pati, tiek ir aplinkiniai norėtų, kad “tvarkytumeisi su emocijomis”, svarstau, kas turima omenyje? Neretai emocijų valdymu žmonės pavadina emocijų slopinimą, tikrųjų jausmų pakeitimą labiau priimtinais, kaip kad nuolatinį buvimą linksmais, nepaisant to, kas vyksta vidiniuose išgyvenimuose ar aplinkoje. Žinoma, aplinkiniams gal būtų ir lengviau, tačiau mano akimis už tai mokame didžiulę kainą – nebegalime jaustis vientisi viduje, nes nuolat apsimetinėjame, tuo pačiu ir prarandame nuoširdų ryšį su kitais. Natūralu, kad bet kuriuose santykiuose pasitaiko nesusikalbėjimų, pykčio, nesusipratimų. Juk susitinkame su kitokiu žmogumi negu mes patys. Ir tai yra abiejų žmonių augimo pagrindas, jeigu pavyksta į šiuos konfliktus pažiūrėti iš šalies ir aptarti, kas įvyko.
Man svarbu matyti, kad Tu esi gyvas žmogus ir reaguoji į savo aplinką – mini, kad Tau nemalonu matyti nedraugiškus žvilgsnius, kartais supykusi pratrūksti žodžiais, kurių nenorėtum sakyti. Emocijos mums tam ir duotos, kad galėtume suprasti, kaip mūsų viduje atsiliepia išorės įvykiai, bei leistume mus supantiems žmonėms susigaudyti, ką galvojame ar ką ketiname daryti. Tuo pačiu žmogiška, kad jausmai keičiasi, įvairuoja, jie kaip mūsų pulsas – jeigu būtų tolygus, reikštų, jog nebesame gyvi.
Suprantu, jog kartais tai, kaip išreiški emocijas, nustebina Tave pačią ir aplinkinius. Sutinku, jog tai yra ta sritis, kurioje galime mokytis ir siekti parodyti, ką jaučiame, tokiu būdu, kokiu tuo metu atrodo reikalinga. Matau, kad vieną svarbų įgūdį jau turi – stebėti savo mintis ir jų pagalba keisti emocijas.
Paminėsiu dar 4 būdus, kurie gali praversti valdant jausmų išraišką:
- Įvardinimas – neretai vien radus pavadinimą jausmui tampa lengviau jį suprasti. Vertinga paklausti savęs, ką dabar jaučiu? Gal tai pyktis, pasibjaurėjimas, o gal panašiau į baimę ar liūdesį.
- Pertrauka – kai jausmai itin stiprūs, ypač kilę bendraujant su kitu žmogumi, tam, kad nesureaguotume perdėm impusyviai, gali padėti atsitraukimas nuo situacijos. Pertraukos metu vertinga pabūti vienam, kartais gali padėti fiziškai išeiti į kitą erdvę. Svarbu pertraukos nesupainioti su vengimu – pertrauka skirta tam, kad geriau suprastume, kaip jaučiamės ir po to grįžtume prie situacijos bei rastume jai tinkamiausią sprendimą.
- Apmąstymas – galime apgalvoti situaciją, pabandyti atsakyti sau, kas nutiko, ką pagalvojome apie save ar kitą žmogų? Tai gali padėti tiek įvardinti jausmą, tiek ir suprasti, ar mūsų kilęs jausmas labiau susijęs su kito žmogaus veiksmais, ar su mūsų interpretacijomis.
- Dėmesio nukreipimas – tai gali būti tiek fizinė veikla, kaip sportas, pasivaikščiojimas ar namų ruošos darbų atlikimas, tiek ir minčių nukreipimas kita linkme, vaizduotės pratimai.
Pabaigai noriu palinkėti Tau neužgožti savo gyvybingumo ir jausmingumo ieškant įgaunant daugiau pasirinkimo, kaip išreikšti jausmus.
Psichologė Jolanta Latakienė | www.krizesiveikimas.lt
latakiene.jolanta@gmail.com, tel.: +370 659 73549