Depresiją įveikusi jauna moteris: yra daug veiksmingų būdų padėti sau

4.3 (12)

Doidam10 / Freepik.com

Trisdešimtmetį šiemet atšventusi Barbora jaučiasi tarytum antrą kartą gimusi. Pastaruosius 10 metų ją kamavo nerimo sutrikimo ir depresijos simptomai, tačiau pagalbos moteris sulaukė tik visai neseniai.

Iki tol lydėjusius simptomus Barbora ir jos artimieji buvo linkę aiškinti nuovargiu, vitaminų trūkumu ar tiesiog perdėtu jautrumu, todėl moteris dažnai girdėdavo raginimus susiimti, nesinervinti, mažiau gilintis į savo jausmus. Visgi šiandien ji tikina, kad depresiją įveikti pavyko tik tada, kai atidžiai pažvelgė į savo problemas, pradėjo ieškoti jų šaknų ir kreipėsi specialistų pagalbos.

Pavieniai simptomai virto sunkia liga

„Pirmuosius simptomus pajutau seniai. Pamenu laikotarpius, kai labai jautriai ir neadekvačiai reaguodavau į man skiriamus žodžius, galėdavau kaip degtukas užsiplieksti ir ką nors aprėkti, o likusi viena daug verkdavau. Bet tuo pačiu save ramindavau – o kam nepasitaiko. Ir šeima stengdavosi nuraminti, sakydavo: be reikalo nerviniesi, stenkis nukreipti mintis kitur. Bet man nepavykdavo, nes viduje viskas kunkuliuodavo“, – ligos pradžią prisimena moteris.

Prieš keletą metų simptomai paaštrėjo – Barborą pradėjo kamuoti viso kūno skausmai, tačiau jų priežasties gydytojams aptikti nepavyko, todėl buvo pasiūlyta kurį laiką vartoti raminamuosius. Tačiau moters sveikata nuolat blogėjo, atsirado visa virtinė depresijai būdingų simptomų: „Vakarais apnikdavo įkyrios mintys, kad kažkas baisaus nutiks man ar artimiesiems. Pamažu išsitrindavo riba tarp tų minčių ir realybės – imdavau jomis šventai tikėti. Tada, žinoma, sukaustydavo baimė, kartais ji peraugdavo ir į panikos atakas: imdavo spausti krūtinę, trūkti oro, kūnas smarkiai drebėdavo, krėsdavo šaltis arba išpildavo karštis, imdavau stipriai verkti – atrodydavo, kad tuoj numirsiu.“

Panikos atakos kartodavosi kas mėnesį ar du, bet nuolat vargino ir kiti sunkumai: apetito stoka arba didelis noras prisivalgyti, nemiga ar nevaldomas mieguistumas, energijos stygius, peraugdavęs į visišką apatiją, kai nesinori pakilti iš lovos ir atrodo, kad nieko nebegali su savimi padaryti, o net mažiausias darbas pareikalauja milžiniškų pastangų – tokia buvo Barboros kasdienybė.

„Galiausiai užklupo sunkiai pakeliami širdies skausmai, vėl kreipiausi pagalbos, tačiau tiek širdies, tiek kraujo tyrimai jokių pakitimų nerodė. Tada pirmąsyk pagalvojau, kad galbūt reikėtų kreiptis į psichikos sveikatos specialistą“, – taip Barbora prisimena lemtingą suvokimą, kuris padėjo žengti savęs pažinimo ir sveikimo link.

Pirmieji žingsniai pasiryžus pasveikti

Tačiau žengti pirmąjį žingsnį – apsilankyti pas psichiatrą – buvo be galo sunku. „Pamenu prieš akis užrašą „Psichikos sveikatos centras“. Pagalvojau: kur aš papuoliau? Kaip taip nusigyvenau, kad tenka praverti psichiatro duris? Ir keliai linko, rankos drebėjo, ir karštis bei šaltis pakaitomis išpildavo. Buvau visiškai pasimetusi ir labai išsigandusi“, – pasakoja Barbora.

Psichiatras jai ne tik paskyrė medikamentinį gydymą, bet ir pasiūlė lankytis pas psichologą. Deja, ši paslauga greitai tapo nebeprieinama šalyje įvedus karantiną. Moteris su savo liga liko kovoti viena, todėl ėmė ieškoti pagalbos internetu – lankė jogos sesijas, susipažino su taip vadinamomis dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) praktikomis, išbandė kelias depresijos gydymui skirtas internetines programas – visa tai moteriai tapo pastiprinimu nelengvoje kasdienybėje.

Pagalba sergantiems depresija internetu

„Aktyviai ieškojau galimybių pagerinti savijautą – tada feisbuke radau skelbimą apie savipagalbos gidą internetu „Be depresijos“. Programą rengęs „Depresijos gydymo centras“ suteikė galimybę studijuoti nemokamai – jie kaip tik ieškojo rėmėjų, kuriuos kvietė dovanoti programą sergantiems“, – džiaugiasi Barbora.

Pasak jos, programoje pristatomi iš pažiūros paprasti, kasdienybėje lengvai pritaikomi metodai, kurie gali ženkliai pagerinti depresija sergančio žmogaus gyvenimą ir padėti pasveikti: „Kai kuriuos iš ten dėstomų būdų buvau girdėjusi, bet kai viskas pateikiama vienoje vietoje ir koncentruotai – gerokai lengviau juos pritaikyti. Pateikiamos rekomendacijos miego režimui, aptariama fizinio aktyvumo reikšmė bandant įveikti depresiją, taip pat kalbama apie antiuždegiminę mitybą, pavyzdžiui, kaip svarbu mažinti savo racione perdirbto maisto bei cukraus. Pradėjau vartoti vitaminus, kasdien geriu žuvų taukus, kurie slopina organizme vykstančius uždegiminius procesus. Taip pat sužinojau apie šviesos reikšmę mūsų organizmo cirkadiniams ritmams, nuo kurių priklauso nuotaika, darbingumas – vėliau įsigijau vadinamuosius šviesos terapijos akinius ir greitai pajutau didelį energijos antplūdį, pasitaisė nuotaika“, – įspūdžiais dalinasi Barbora.

Moteris pasakoja, kad programa taip pat padėjo geriau suprasti depresijos priežastis – ypač naudinga jai buvo tema apie trauminius patyrimus: „Ši tema apnuogino daug mano vaikystės patirčių, padėjo jas iš naujo įvertinti. Daugelis vaikų mokykloje patiria patyčias, tačiau man jų teko su kaupu. Keista, bet niekada nebuvau rimčiau apie jas pamąsčiusi, atrodo, viską buvau nustūmusi užmarštin. Bet programos metu daug tų skaudulių iškilo į paviršių, supratau, kad tai susiję su mano liga“ – pasakoja Barbora pabrėždama, kad šių trauminių patyrimų supratimas ir įsisąmoninimas labai padėjo sveikti.

Prabilti ir pagyti trukdančios stigmos

Pokalbio metu pašnekovė ne kartą užsiminė apie išorinę ir vidinę stigmas, kurios dažnai lydi ir vargina depresija sergantį žmogų – tai ne tik aplinkinių neigiamas nusistatymas psichikos sutrikimų atžvilgiu, bet ir paties sergančiojo savęs nuvertinimas, žeminimas.

Todėl Barbora ir ryžosi papasakoti savo istoriją – sako norinti mažinti šių stigmų daromą žalą. Ji ir pati priduria, kad vis dar baiminasi aplinkinių nesupratimo, tačiau apie savo ligą ir galimybes pasveikti nori kalbėti ne tik patiems artimiausiems, kurie mato teigiamus pokyčius, tačiau ir visiems. Pašnekovė stebisi, kad susiūti žaizdą kūne atrodo normalu ir visai negėda kreiptis pagalbos, tačiau prireikus „susiūti“ sielą – tai neva nepatogu ir ne taip svarbu, kaip gydyti fizinį kūną: „Noriu padrąsinti, kad žmonės nebijotų ieškoti pagalbos ir suprastų, kad gydyti sielą taip pat svarbu kaip kūną“.

Šiandien Barbora yra pavyzdys, kad aktyvus rūpestis savo psichikos sveikata gali iš esmės keisti gyvenimo kokybę. Moteris džiaugiasi, kad pradėjo į gyvenimą ir savo aplinką žvelgti pozityviau ir lanksčiau, kad keičiasi jos požiūris net ir į sunkias gyvenimiškas situacijas. Liga atsitraukia, panikos atakos nebelanko jau kiek ilgiau nei pusę metų, tačiau Barbora pabrėžia, kad svarbu ir toliau nepasilikti vienai, be pagalbos. Jos galima ieškoti interneto svetainėje savipagalba.lt. Naujausia internetinė programa „Be depresijos“ startuoja  kovo 18 d.

Vytautas Raškauskas, Depresijos gydymo centro informacija