Dienoraštis – geras pagalbininkas pažįstant ir tobulinant save
Kelio į laimę, sveikatą pagrindas yra savęs pažinimas, kuris yra svarbus pradedant depresijos, nerimo gydymu ir baigiant nušvitimo, dvasinės laisvės ar Dievo karalystės paieškomis. Vienas iš savęs pažinimo įrankių yra dienoraštis. Jis bus puikus padėjėjas, jei nusprendėte leistis į savęs pažinimo kelionę. Toliau ir pabandysiu pasidalinti savo patirtimi, kaip dienoraštis mums gali padėti.
Dienoraštis pirmiausia naudingas tuo, kad padeda mums nepamiršti. Kiekvienas galime prisiminti situacijų, kai supratę kažką svarbaus apie save, po kelių valandų, ar dienos negalite to prisiminti. Jausmas lieka, kad supratimas svarbus, o jo turinys lyg išsitrina. Jei mes įsižeidėme, supykome, išsigandome – tai mes prisimename ilgai ir be vargo, o pozityvias, naudingas mums, kaip asmenybėms, patirtis pamirštame. Įdomi mūsų sąmonės savybė, ar ne? Taigi, dienoraštis mums padeda prisiminti svarbias mūsų tobulėjimui patirtis.
Dar dienoraštis ugdo savidiscipliną, be kurios joks rimtesnis darbas su savimi neįmanomas. Dienoraštį rašome kasdien, turime tam skirti laiko, priversti savo protą pagalvoti, kas svarbaus tau, kaip asmenybei, nutiko šiandien. Tai ir yra savidisciplina. Rašydamas dienoraštį pradedi suprasti, kad gali save tyrinėti ir pažinti, ir tik tada gali save keisti. Be savęs pažinimo, vien tik vykdant draugų ar autoritetų patarimus pokyčiai būna arba labai menki, arba jų visai nebūna.
Dienoraštyje mes galime rašyti mintis, kurios mums tuo metu ateina į galvą, galime aprašyti, kaip mes tuo metu jaučiamės. Nuolat rašydamas mintis ir būsenas, pradedi suprasti, kad yra kažkas daugiau, kad esi kažkuo daugiau, nei tik tuo, ką pasakoja protas ar piešia emocijos. Kai ateina šis supratimas, ima kilti ir nauji klausimai – kodėl manyje sukasi tokios mintys, kyla šios emocijos, kas yra už jų? O jeigu vidinis pasaulis nesibaigia ties mintimis ir emocijomis? Jeigu tai tik pradžia kažko neaprėpiamo ir nepažinto? Tiems, kuriems šie klausimai nėra tušti žodžiai, dienoraštis taps geru padėjėju šioje kelionėje į save.
Dar dienoraštis padeda, kai mus užplūsta įkyrios mintys, neigiamos emocijos. Galima išlieti viską dienoraštyje, tiesiog rašyti viską, kas tuo metu ateina į galvą. Taip rašydami, po kurio laiko pastebėsite, kad atsiranda tarytum du aš – tas, kuris kamuojasi apimtas neigiamų minčių ir emocijų, ir tas, kuris rašo. Kuo daugiau rašysite, tuo labiau galėsite susitapatinti su rašančiuoju, arba stebinčiuoju aš ir galėsite jau daug ramiau stebėti, kaip kamuojasi tas kitas aš. Visai gera alternatyva antidepresantams ir raminamiesiems.
Tai iš tiesų yra efektyvus būdas nepasiduoti neigiamų minčių įtakai. Kas pabandė kovoti su neigiamomis mintimis, tas žino, kad tai neįmanoma, kuo labiau stengiesi atsikratyti neigiamų minčių, tuo labiau jos lenda į galvą. Efektyvūs būdai, padedantys įveikti neigiamas mintis, yra šių minčių ignoravimas, arba jų rašymas dienoraštyje. Tai panašu į Aikido techniką – mes nekovojame su neigiamomis mintimis, o kiek pasitraukiame į šoną ir leidžiame joms su visa savo neigiama energija išsilieti dienoraštyje, kitaip tariant, vietoj to, kad susitapatindami su šiomis mintimis priimtume jas į save ir kentėtume neigiamas būsenas, mes jas rašome dienoraštyje, lyg stenografuotume pokalbį.
Dienoraštis yra geras būdas apsivalyti, pratuštinti savo galvą. Jei tikrai nuoširdžiai už rašysite viską, kas ateina į galvą, pamatysite, kiek toje galvoje sukasi negatyvių, tuščių, egoistinių minčių. Ir tik išrašius jas dienoraštyje, gali suprasti, kad tos mintys – tai ne tu. Taip, tos mintys sukasi tavo galvoje, bet tu esi ne mintis. Svarbi patirtis, nuo kurios ir prasideda tikras kelias į save, tada mes galime tapti bešališkais minčių mūsų galvose stebėtojais, o viduje atsiradęs mokslininko, tyrinėtojo azartas gali atvesti mus prie naujų atradimų.
Užrašyta mintis įgyja didesnį svorį, pvz: jei tai pažadas sau padaryti kažką naudingo, jį lengviau įvykdyti užrašius, jei neįvykdai sau duoto pažado, vėliau yra lengviau grįžti prie jo, išanalizuoti priežastis, kodėl nepavyko.
Dar dienoraštis padeda, kai mes norime įvertinti savo pažangą – kiek mes patobulėjome, ar pasveikome per tam tikrą laiką. Žmogaus keitimasis, arba sveikimas, asmenybės augimas vyksta nepastebimai ir bandydami prisiminti, kokie mes buvome prieš keletą mėnesių ar metų, mes dažnai nepastebime pokyčių. Tai gali būti nusivylimo priežastimi, mes galime pasiduoti, nustoti dirbti su savimi. Kaip mes galime vaizdo kameros pagalba pamatyti, kaip skleidžiasi žiedas, taip dienoraščio pagalba mes galime užfiksuoti tuos nepastebimus mūsų vidinius pokyčius. Čia dienoraštis mums tampa tuo ramsčiu, kuris padeda nenusivilti ir eiti pirmyn.
Dienoraštis – tai yra asmeniška, tai kiekvieno iš mūsų akistata su pačiu savimi, ir niekas kitas šio darbo nepadarys už mus. Bendrai savęs pažinimas taip pat yra labai asmeniškas darbas, kurio taip pat niekas už mus nepadarys. Ir nuspręsti, ar norite imtis šio darbo, galite tik jūs. Tai turėtų būti pasvertas sprendimas, nes tam reikės jūsų pastangų, laiko, savidisciplinos.
Kodėl verta imtis šio darbo? Kad gyventi savo gyvenimą, kad norėti tai, kas iš tiesų vertinga, o ne tai, ko nori dauguma, kas dabar madinga. Kad tapti Žmogumi, Asmenybe , tapti iš tiesų laisvu ir laimingu, atrasti savyje tai, kas nepriklauso nuo kitų vertinimo, sąskaitos banke, galų gale ir nuo to nenutylančio komentatoriaus mūsų galvose.
Psichologas Remigijus Stripeikis | gyvenkimegeriau.lt
Iliustracija: Álvaro Serrano