Draugaujame 5 metus, bet rimtų santykių ji nenori. Ar tai dar kažkur veda?

Klausimas: Susipažinau su mergina prieš penkerius metus ir įsimylėjau ją iš pirmo žvilgsnio, susidraugavome, pradėjome pažinti vienas kitą, bendravome kiekvieną dieną tiek sms žinutėmis, tiek facebook‘e. Ji gyveno kaimynystėje, visai šalia, susitikdavome kartas nuo karto. Tuo metu mūsų bendravimas būdavo įvairus: tai ji pyksta ant manęs, tai aš ant jos, būna nesutariam, karatais nenuoširdus bendravimas, kartais linksmas bendravimas, kartais nesijausdavo, kad bendrautume išvis. Sakiau aš jai, kad ji man patinka labai, bet tokio paties atsakymo nesulaukdavau.

Ir štai jau prabėgę penkeri metai, dabar taip pat bendraujame kiekvieną dieną, jau pažįstami ilgą laiką. Dabar mūsų bendravime jaučiu ir nuoširdumą ir atvirumą, pasitikėjimą, supratimą, ne taip, kaip anksčiau, kad būdavo ir neigiamų emocijų. Man ji vis dar patinka, bet niekuomet nebuvom perėję į rimtus santykius, aš norėčiau rimtų santykių su ja, bet deja rimtų santykių ji nenori, sako kad „dar ne laikas”.

Taigi, norėjau paklausti, ar man verta puoselėti viltis ir tikėtis kad tas „laikas ateis”. Pats keistai jaučiuosi, šitiek daug bendraujam, bet pastarosiom dienom mano noras bendrauti sumažėjęs, nes mąstau ir galvoju kur tai nuves – „niekur” ar vis dėlto „kažkur”? Ir mąstau, kad gal man judėti pirmyn, užmiršti praeitį ir susikurti ateitį, bet ne su šita mergina, nes kadangi bendraujam jau penkerius metus ir nejaučiu iš jos pusės, kad kas gali būti daugiau. Bendravimas be pykčių, atviras ir supratingas, vienas kitą suprantam iš pusės žodžio ir turim apie ką pakalbėt diena iš dienos, ar tai kur veda ar ne?

Darius (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveiki Dariau. Atrodo, kad šiuo metu jus kankina begalės abejonių ir klausimų susijusių su jūsų ir jūsų merginos tarpusavio santykiais, ateities planais.

Suprantu, kad per tuos penkerius metus tapote artimesni, atviresni vienas kitam. Taip pat suprantu, kad jums rūpi šie santykiai, tačiau šiuo metu esate visiškai pasimetęs dėl to, kas bus toliau. Jus svarstote variantą tiesiog pasitraukti iš santykių ir bandyti kurti kitus. Žinoma, turite tokią galimybę. Tačiau tokiu atveju tikrai liks daugybė neatsakytų klausimų.

Yra ir kita galimybė – pabandyti suprasti, kas gi čia vyksta, kodėl jūsų mergina delsia, kai imate kalbėti apie rimtesnius santykius? Jei norėtumėte pabandyti antrą variantą, nebijokite būti atviras ir kalbėti apie tai, kaip jaučiatės, kai po tiek laiko draugystės jūsų mergina palieka jus visiškoje nežinomybėje dėl to, kaip toliau vystysis jūsų santykiai ir atsisako kalbėti apie tai, kas svarbu turėtų būti jums abiems. Toks pokalbis tikrai gali būti nelengvas, keliantis daug įvairių sumišusių jausmų.

Jei jaučiate, kad atlaikyti tuos jausmus ir juos suvaldyti gali būti per sunku, galite pasirinkti ir kitokį būdą. Pavyzdžiui, parašykite savo merginai laišką. Laiške išdėstyti mintis ir jausmus gali būti kiek paprasčiau. Tačiau svarbu, kad rašytumėte ne kaltindamas savo antrąją pusę, bet atvirai pasakydamas, kaip jūs matote jūsų santykius, kaip juose jaučiatės, kokie klausimai jums kyla ir pan.

Klausiate, ar bendravimas, atviras, be pykčių kur nors gali nuvesti? Atviras bendravimas apie tai, kas vyksta poroje, tikrai nuveda į brandesnius santykius. Tačiau toks bendravimas negali vykti, jei pykčio jausmai yra izoliuojami, neigiami. Y. Dalpe savo knygoje „Neištikimybė nėra banali“ rašė apie poras, kurios niekada nesipyksta, vengia konfliktų. Tokiose porose niekuomet nesikivirčijama, tačiau tuomet didėja vidinė frustracija, nusivylimas, kyla įtampa. Labai dažnai poros pykčio nebuvimą santykiuose įvardina kaip vertybę. Tačiau svarbu suprasti, kad dviejų žmonių santykiuose pyktis kyla, ir turi tam visišką teisę, kaip ir bet koks kitas jausmas.

Kurį kelią pasirinkti galite nuspręsti tik jus pats.
Sėkmės!

Psichologė Julija Kozlovskaja | facebook’e