Kaip kalbėti su vaikais apie jausmus?

Kalbėjimas su vaikais apie jausmus gali būti tikras iššūkis tėvams. Vis dėlto tai daryti yra būtina, kad padėtume vaikui įvardinti savo jausmus, juos išreikšti, konstruktyviai į juos reaguoti ir padėti sau nusiraminti, kai to reikia.

Viena iš svarbių suaugusiojo užduočių – padėti suprasti vaikui, kad jausmai – tai unikali ženklų sistema, kuri siunčia informaciją apie mus pačius. Be to, jei nepadėsime vaikui įvardinti ir išreikšti sunkių jausmų, tokių kaip liūdesys dėl netekties, didelė baimė, pyktis, tie jausmai gali kauptis viduje ir išsiveržti netinkamu laiku, netinkamais būdais ar net daryti įtaką vaiko sprendimams ir veiksmas visą likusį gyvenimą.

Taigi į ką reiktų atkreipti dėmesį kalbant su vaikais apie jausmus?

1. Kalbėti apie savo emocijas ir jausmus. Pradėti reiktų nuo savęs. Vaikai mato, kai suaugusysis yra liūdnas ar piktas, todėl svarbu su jais pasidalyti savo jausmais. Galima sakyti: „Aš nerimauju, kad mums tenka išsiskirti“ ar „Man liūdna, kad taip atsitiko.“ Nereikėtų labai detaliai kalbėti apie savijautą, pakanka įvardyti emocijas.

2. Atspindėti vaiko emocijas ir jausmus. Tėvai (ir kiti suaugusieji) turėtų įvardyti, kokias vaiko emocijas ir jausmus pastebi, nes vaikams kartais gali būti sunku patiems tai išreikšti žodžiais. Atspindėdamas vaiko emocijas ir jausmus, suaugusysis neturėtų kalbėti apie tai visiškai įsitikinęs – svarbu pasitikslinti, ar vaiko emocijos ir jausmai gerai suprantami. Pvz.: „Jaučiu, kad tau lyg liūdna ir pikta, kad teks pakeisti mokyklą. Ar aš neklystu?“ Įvardijant vaiko emocijas, būtina jas paminėti ir įvardyti situaciją, kuri šias emocijas sukėlė. Reikėtų leisti vaikui suprasti, kad ir kiti panašioje situacijoje jaučiasi panašiai. Pvz.: „Manau, daugelis vaikų dėl to liūdėtų.“

3. Pasidalyti būdais, kaip nusiramina tėvai. Tėvai gali papasakoti, ką daro, kad nusiramintų, ir kaip tai veikia. Pvz.: „Kai man buvo liūdna, aš išėjau pasivaikščioti, tai man padėjo prasiblaškyti ir nusiraminti“, „Kai liūdžiu dėl ko nors, aš kartais verkiu, nes, kai išsiverkiu, man pasidaro geriau.“

4. Pasiūlyti būdų, kaip vaikai gali nusiraminti, patys padėti sau jaustis geriau. Emocijos ir jausmai yra natūralus dalykas, tačiau nedaug žmonių nori ilgą laiką būti išsigandę ar pikti. Tėvai turėtų pasiūlyti vaikams keletą būdų, kaip jie galėtų nusiraminti. Pvz.: „Atrodai išsigandęs. Gal norėtum nupiešti piešinį apie tai, kaip jautiesi? Gal norėtum, kad tave apkabinčiau?“, „Kaip manai, kas galėtų tau padėti jaustis saugiau?“ Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima rasti skirtingų būdų, kurie padėtų vaikams nusiraminti. Svarbu atkreipti vaiko dėmesį į tuos būdus, kurie jam yra padėję pasijusti geriau anksčiau. Vaikams galima pasiūlyti pasiklausyti muzikos, paskaityti knygą, padainuoti dainą, pabėgioti ar pažaisti lauke, išsimaudyti vonioje.

5. Būti šalia, kai vaikai patiria stiprius jausmus. Kai patiriamos emocijos ir jausmai yra labai stiprūs ir pasikartojantys, vaikams reikia ne tik būdų, kuriais galėtų pasinaudoti, norėdami nusiraminti, tačiau ir žinojimo, kad suaugusieji bus šalia ir palaikys, padės, kai bus labai sunku.

Pagal: E. Crary “How to Talk to Your Kids About Feelings”, Parenting Press.
Parengė: psichologinio pagalbos centro “GEBU šeimoms” psichologės
www.gebu.lt

Psichologinės pagalbos centras “GEBU šeimoms” teikia profesionalią ir individualius poreikius atitinkančią psichologinę pagalbą šeimoms, kurių nariai gyvena per atstumą.