Kaip kalbėti, kad vaikas išgirstų?

Labai dažnai tėvai skundžiasi dėl to, kad vaikai jų negirdi iš pirmo karto: „Kiek galima kartoti ir kartoti, kad grįžus persirengtum“; „jau tris kartus sakiau, kad eitum valgyti“…

Pirmiausia, kad Jūsų prašymų, pamokymų vaikas klausytų, Jūs turite turėti tvirtą ryšį su vaiku. Vien pozityvus tvirtas ryšys tarp tėvo ir vaiko lemia, prigimtinį vaiko norą klausyti suaugusio žmogaus.

Ryšys su vaiku yra kuriamas per:

· Saugios aplinkos sukūrimą. Nuspėjama rutina, pasikartojimai, stabili tėvų nuotaika, aiškios ribos;

· Atliepiant vaiko fizinius poreikius. Vaikui svarbu, kad būtent tėvai jais rūpintųsi, būtų kasdieninėse situacijose. Tarkim: pabūtų, kol užmiega, paruošti pusryčius, palydėti pas odontologą.

· Per fizinį artumą: apkabinant, paglostant, pakutenant…

· Kalbėjimąsi. Vaiko auklėjimas neturi būti instrukcijų davimas ir mokymas. Kasdien turi būti ir tiesiog malonaus, smagaus bendravimo, jausmų pasidalijimo, įvairių situacijų aptarimo.

Kitaip sakant vaikas turi būti matomas ir girdimas Jūsų. Dienos pabaigoje teigiamų komentarų skaičius turi pranokti neigiamų paliepimų, instrukcijų ir komentarų kiekį.

Kaip pateikti instrukciją vaikui, kad jis išgirstų:

· Būkite arti. Jei Jūs kviečiate vaiką valgyti iš virtuvės, o jis tuo metu žiūri televizorių, jis tikrai Jūsų negirdi. Ateikite prie vaiko, paleiskite jį, kad tikrai patrauktumėte jo dėmesį;

· Pažiūrėkite į akis. Taip būsite tikri, kad vaikas Jus girdi, kad jo dėmesys yra nukreiptas į tai ką sakote, bet jei norite turėti ilgą pokalbį su vaiku, tada nespoksokite ilgai jam į akis, o geriau tada žiūrėkite viena kryptimi, tarkim eikite pasivaikščioti ir kalbėkite;

· Būkite viename akių lygyje. Pritūpkite ar atsisėskite. Taip vaikas jausis labiau artimesnis Jums;

· Kviesk bendradarbiauti. Keisk “eik valytis dantis” į “eime valytis dantų”. Tai nereiškia, kad už vaiką padarysite jo darbus, tiesiog tokia sakinio konstrukcija yra priimtinesnė;

· Duoti laisvės pasirinkti. Jei tik yra galimybė leisti vaikui pasirinkti iš dviejų variantų, pvz.: “valgysi sriubą su grietinę ar be grietinės?”, “Pats apsiausi batukus ar tau padėti?”.

· Išklausyti vaiko emocijas. Normalu, jei vaiko paprašius susitvarkyti kambarį, jis nenori to daryti ir išreiškia nepasitenkinimą. Priimkite jo emocijas, bet atstovėkime savo poziciją.

· Per kartą pasakykime tik vieną instrukciją, o kitą instrukciją pasakome tik tada, kai vaikas būna padaręs pirmąjį dalyką. Per daug instrukcijų pasakytų per vieną kartą, vaikui tampa per sudėtinga visas atsiminti ir padaryti.

Parengė psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė

2023 spalio 19 dieną, kviečiame į seminarą online „Vaiko motyvavimas veiklai” https://www.facebook.com/events/2232985943566962/