Kaip sportas prisideda prie mūsų psichologinės sveikatos?

Sportas jau per amžius vertinamas dėl fizinės naudos žmogui. Puikus pavyzdys – kardio arba aerobinių treniruočių nauda širdies ir kraujagyslių sveikatos gerinime bei ištvermės didinime. Tačiau teigiamas sporto poveikis psichikai yra ne mažiau svarbus. Europoje vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip sportas svarbus ne tik kūnui, bet ir sielai. Dabartinis požiūris yra holistinis ir mokslas jį pagrindžia. Tad jeigu jums smalsu – apžvelgsime, kaip sportas namuose, salėje, ant dviračio treniruoklio ar bet kur kitur pozityviai prisideda būtent prie psichikos sveikatos.

Mažina stresą ir nerimą

Viena svarbiausių psichologinių sporto privalumų yra jo gebėjimas mažinti stresą ir nerimą.
Fizinis aktyvumas skatina endorfinų, vadinamųjų „geros savijautos“ hormonų, gamybą. Endorfinai slopina streso percepciją ir dėl to jį mažiau jaučiame. Endorfinai taip pat prisideda prie to, kas dažnai vadinama „runner‘s high“ – euforijos jausmu, patiriamu po fizinio krūvio.

Europos Komisijos tyrimų duomenimis, reguliariai sportuojantiems asmenims sportas gali sumažinti streso lygį net 40 %. Paprastas judėjimas padeda reguliuoti kortizolio ar kitų streso hormonų kiekį, todėl jūsų emocinė būsena išlieka subalansuota.

Be to, protinio susikaupimo reikalaujančios sporto šakos, pavyzdžiui, tenisas ar futbolas, padeda nukreipti dėmesį nuo streso sukėlėjų. Susikoncentravus į žaidimą ar kitą judesį, tiesiog nėra kada nerimauti.

Kovoja su depresija ir gerina nuotaiką ilgesniam laikui

Depresija yra viena iš dažniausių psichikos sveikatos problemų. Ji aktuali visame pasaulyje.
Laimei, moksliškai įrodyta, kad sportas padeda valdyti depresijos simptomus, sušvelnina depresijos poveikį, nes didina serotonino kiekį smegenyse. Tai yra neuromediatorius, siejamas su laimės ir geros savijautos pojūčiais.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atliktas tyrimas rodo, kad reguliarią fizinę veiklą turintiems žmonėms, tikimybė susirgti depresija yra 25 % mažesnė, palyginti su tais, kurie neaktyvūs. Sportas taip pat didina emocinį atsparumą.

Be to, Eurobarometro apklausos apie sportą ir fizinį aktyvumą duomenys atskleidžia, kad net ir nežinodami šios statistikos, daugelis europiečių sportuoja būtent tam, kad pagerintų nuotaiką ir proto aiškumą. Ap 30 % respondentų, kaip pagrindinę aktyvaus gyvenimo priežastį nurodė „psichinę gerovę“. Dažniausiai šiam tikslui žmonės renkasi bėgimą, važinėjimą dviračių ar jogą.

Taip jie siekia sukurti ilgalaikį emocinį stabilumą. Dėl to, jei dvejojate, pirkite dviratį ar kitą treniruoklį internetu bei naudokitės šiais pliusais.

Gerėja kognityvinės funkcijos, atsiranda koncentracija – sutelktumas

Sportas gali aštrinti kognityvines funkcijas. Įrodyta, jog fizinis aktyvumas gerina atmintį, koncentraciją ir problemų sprendimo gebėjimus.

Taip yra dėl to, kad fizinio krūvio metu į smegenis patenka daugiau kraujo. Tai skatina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą, stimuliuojant smegenų ląstelių augimą.

Europos sporto ir psichikos sveikatos aljanso atliktų tyrimų duomenimis, sportuojantiems asmenims geriau sekasi atlikti užduotis, kurioms reikia susikaupimo, planavimo ir koordinavimo. Tai ypač akivaizdu sporto šakose, kuriose reikia strategijos ir greito sprendimų priėmimo, pavyzdžiui, krepšinyje ar fechtavime. Laikui bėgant šie kognityviniai privalumai gali net padėti sumažinti, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos, riziką.

Kuria socialinius ryšius bei neleidžia jausti vienatvės

Viena iš nepastebimų sporto privalumų psichologijai yra bendruomeniškumo jausmas, kurį jis skatina. Dalyvavimas komandinėse sporto šakose ar net grupinių treniruočių užsiėmimai suteikia, o šiais laikais ir prisijungimas prie soc. tinklų ar grupių sukuria galimybę užmegzti bendrystę bei smagų ryšį su taip pat gyvenančiais žmonėmis.

Toks socialinis bendravimas yra labai svarbus psichinei sveikatai, kai didėja vienatvė ir izoliacija.
Europos Komisijos pradėtos Europos sporto savaitės iniciatyvos duomenys rodo, kad 60 % bendruomeninių sporto programų dalyvių pastebi tokią naudą. Būdami komandos ar grupės dalimi, žmonės pamato struktūruotą aplinką, kurioje galima ir siekti rezultato, ir tiesiog smagiai praleisti laiką.

Didina pasitikėjimą savimi

Sportuojantys žmonės gali smarkiai pasikelti savigarbą ir išsiugdyti pasitikėjimą savimi. Nesvarbu, ar tai būtų tiesiog formos pagerinimas, ar naujų įgūdžių išmokimas, ar konkretus tikslas – sporte galima rasti daug apčiuopiamų, išmatuojamų pasiekimų, kurie ir didina savivertę.

Tai ypač jaučiasi jaunų žmonių tarpe, kuriems, pagal Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenis, sportavimas gali net padėti pasiekti geresnių rezultatų moksle. Tyrimo statistika apžvelgia faktą, kad reguliariai sportuojančių vaikų ir paauglių savivertė yra 15 % aukštenė nei jų neaktyvių bendraamžių.

Suaugusiesiems sporto metu pasiektas pasitenkinimo jausmas irgi virsta didesnį pasitikėjimą savimi, kuris persiduoda į kitas gyvenimo sritis, įskaitant darbą ar asmeninius santykius.

Lengvina kovą su psichikos sutrikimais

Sportas gali ne tik užkirsti kelią psichikos sveikatos problemoms, bet ir būti veiksminga priemonė, padedanti valdyti esamas psichikos ligas, tokias kaip depresija, nerimas ir net potrauminis streso sutrikimas (PTSD).

Dabar daugelyje Europos šalių sportas įtraukiamas į psichikos sveikatos gydymo planus kaip holistinio požiūrio į sveikimą, dalis.

Europos sporto ir psichikos sveikatos aljansas pabrėžia, kad reguliarus fizinis aktyvumas, derinamas su terapija, klinikinėje aplinkoje gali sumažinti psichikos ligų simptomų intensyvumą net apie 30 %.