Kelionė į parduotuvę su vaiku: smagi pamoka ar košmaras tėvams?
Ar parduotuvė – gera vieta mažiems vaikams? Daugelis tėvelių vengia vestis vaikus į prekybos centrus, nenorėdami mažųjų dramų ir nepatogių situacijų. Ką daryti, kad kelionė į parduotuvę netaptų nervų karu, pasakoja edukacinės platformos „Mažųjų ekspertų mokykla“ ambasadorės.
„Mirgėjimas prekybos centre vaikui sukelia daug emocijų, žadina smalsumą, reikia daug kantrybės, mokant vaikus, kaip reikėtų elgtis parduotuvėje. Parduotuvė vaikui yra ir vieta, kurioje jam sakoma labai daug „ne“. Ypač tai nelengva mažyliui, kuris pradeda išaugti iš to amžiaus periodo, kai buvo vien tik globojamas, glaudžiamas, o dabar jo reikalaujama laikytis ribų, moko taisyklių. Vaiko pasipriešinimas neretai yra triukšmingas, tad tėvams gali būti nejauku prieš aplinkinius“, – sakė psichologė ir dviejų dukrų mama Aistė Jasaitytė-Čeburiak.
Didžiausio Baltijos šalyse ikimokyklinio ugdymo įstaigų „Vaikystės sodas“ ir Karalienės Mortos mokyklos steigėjai, socialinių mokslų daktarei ir keturių vaikų mamai Austėjai Landsbergienei parduotuvė yra viena iš besitęsiančios vaiko edukacijos vietų. Anot jos, neseniai Lietuvoje atliktas finansinio raštingumo tyrimas parodė, kad mes šioje srityje galėtumėme būti labiau raštingi ir kad tėvai per mažai kalba su savo vaikais apie savo finansinę būklę, apie tai, kaip reikia elgtis su pinigais. „Pavyzdžiui, tėvai dažnai sako: „Neturiu pinigų“, o vaikas mato, kaip jie perka parduotuvėje, ir nebesupranta, kaip yra iš tiesų. Nereikia vaikų infantilizuoti. Su ikimokyklinio amžiaus vaikais galima drąsiai kalbėti apie pinigus“, – teigė edukologijos mokslų daktarė.
„MAŽŲJŲ EKSPERTŲ MOKYKLOS“ EKSPERTĖ DR. A. LANDSBERGIENĖ PATARIA:
1. Įvertinkite, kiek turite laiko. Apsipirkdami su vaiku užtruksite gerokai ilgiau, todėl jeigu neturite laiko, apsipirkti geriau važiuokite vieni. Bendras išvykas planuokite taip, kad nesierzintumėte, jeigu su vaiku reikės stabtelėti prie lentynų ir aptarti, kodėl nepirksite vieno ar kito dalyko. Patogiausia, jeigu apsipirkti gali vykti kartu abu tėvai, tada vienas gali rinktis prekes, o kitas ilgiau užtrukti ties vaiko susidomėjimo objektais, pvz., žuvų akvariumu.
2. Išnaudokite parduotuvę kaip įdomią edukacinę aplinką. Kalbėkite su vaiku ir aiškinkite, kaip renkatės prekes – kodėl imate vieną ar kitą duoną? Ką pirksite kitame parduotuvės skyriuje? Kada vaisius – jau prinokęs, ir kas atsitiks, jeigu valgysi daug ledų? Priėję prie vaisių ir daržovių galite su vaiku pakalbėti apie tai, kad kai kurie jų turi kaulą, o kiti pasižymi kitokiomis savybėmis. Su vaiku galima kalbėti nuolat, ir kiekvienas tėvelių žodis gali būti edukacinis.
3. Kurkite pirkinių sąrašus. Vienas iš naudingiausių dalykų yra išmokyti vaiką sudaryti reikalingų pirkinių sąrašą – tai sąmoningo pirkimo esminis elementas. Kurdami pirkinių sąrašą, pamokykite vaiką skaičiuoti. Žymėdami, ko mums parduotuvėje reikia, rašome vienetą, dvejetą ar trejetą. Tai matydamas vaikas pamažu gali imti bandyti ir pats užrašyti skaičius. Vėliau galima jam pasiūlyti sužymėti skaičius, o mama ir tėtis gali surašyti pirkinius.
4. Nesiveskite į parduotuvę alkano ar pavargusio vaiko. Įprastai vaikas parduotuvėje netinkamai elgiasi tada, kai yra pavargęs, alkanas, emociškai išsibalansavęs, jam neaiškios taisyklės. Pavargusiam vaikučiui yra tikrai sudėtinga daug ką išaiškinti, o jam pačiam – suprasti.
5. Nepraleiskite progos pamokyti vaiką skaityti. Tai jums gali padėti ir būsimų pirkinių surašymas, ir etikečių skaitymas parduotuvėje, pvz., galite sustoti prie etikečių ir paskaityti pirmąsias jų raides, skaityti produktų pavadinimų raides ir pan.
6. Suteikite vaikui atsakomybę bei užduočių parduotuvėje. Labai dažnai tėvai nervinasi, erzinasi, dėl to, kad vaikas be jokios tvarkos visur eina, visko nori, prašo. Jeigu jam paskirsite užduotį, pvz., surasti kurį nors produktą, jis sąmoningai ir dažniausiai noriai pradeda dalyvauti pirkimo procese. Taip pat įtraukite vaiką į procesus, kuriuos jis gali atlikti, ir taip auginti pasitikėjimą savimi, pvz., įmesti į pirkinių vežimėlį išsirinktą prekę, paduoti kasininkei banko kortelę ar atsiimti grąžą.
7. Leiskite vaikui rinktis jo mėgstamus produktus. Jeigu vaikas išrenka tai, kas jums nepatinka, galite apie tai pasikalbėti. Tai yra gera proga vaikui išmokti argumentuoti savo pasirinkimą ir kartu aptarti, kokiais kriterijais vadovaujantis prekės perkamos.
8. Skatinkite vaiką abstrakčiai mąstyti.Galite pasiūlyti ką nors už eurą nusipirkti trejų metų ir vyresniam vaikui. Žinoma, pinigai yra labai didelė abstrakcija, o abstraktūs dalykai tokio amžiaus vaikams dar yra sunkiai suprantami. Abstraktusis mąstymas pasireiškia aštuntaisiais, devintaisiais gyvenimo metais. Vis dėlto per žaidimą, per patyrimines veiklas viso to galima pradėti mokyti daug ankščiau. Tai darydami padėsime vaikui ugdyti konceptualųjį mąstymą. Tai jam labai pravers ateityje.
Psichologė A. JASAITYTĖ-ČEBURIAK: kaip reaguoti į vaiko pyktį parduotuvėje?
Ramiai ir supratingai reaguokite į vaiko pyktį. Jei prekybos centre vaikas nukrenta ant žemės ir triukšmingai reiškia savo nepasitenkinimą, galite jį apkabinti, kol jam praeis pirmoji didžioji pykčio banga. Legalizuokite jo emociją, sakydami: „Suprantu, kad tu pyksti, tačiau mes to šiandien nedarysime“. Tada pabandykite nukreipti vaiko dėmesį į kitus dalykus, sudominkite jį. Galima vaiko paprašyti labiau įsitraukti į apsipirkimo procesą, pabrėžiant jo pagalbos vertę – paprašyti užimti eilę, palaikyti kurį nors daiktą. Kad išvengtumėte pykčio protrūkių, parduotuvėje laikykitės nustatytų taisyklių. Jeigu vaikui pasakėte, kad šiandien nepirksite ledų, tai ir nepirkite. Dažniausia klaida – kuo vaikas labiau šaukia, tuo tėvai labiau pasiduoda. Galiausiai pastarieji sako: „Na gerai, bet tik šiandien“. Taip vaikui nusiunčiamas labai aiškus signalas, kad taisyklė yra rėkti pakankamai ilgai ir laukti, kol gausi, ką nori. Jeigu jaučiate, kad vaiko rėkimas kelia susierzinimą, apsipirkimą atidėkite vėlesniam laikui.