Alkoholio vartojimas šeimoje5 (2)
Alkoholio vartojimo problema Lietuvoje yra paplitusi dideliu mastu – Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2017-2018 m. vykdyto tyrimo duomenimis, net 52% respondentų teigė, kad jų šeimose alkoholis buvo vartojamas žalingai ir galimai jų tėvai buvo priklausomi nuo alkoholio (NTAKD, n.d.). Autorės Gudžinskienė ir Gedminienė (2010), priklausomybę nuo alkoholio įvardina kaip šeimos ligą.
Suprantama, kad alkoholio vartojimas yra itin žalingas jį vartojančiam asmeniui, tačiau svarbu tai, kad nemaža dalis žalingų ir pavojingų gausaus alkoholio vartojimo pasekmių tenka artimiausiai aplinkai. Priklausomybė nuo alkoholio yra sunki liga, paveikianti visą šeimos sistemą ir artimiausią socialinę aplinką.
Dėl alkoholio vartojimo didėja tarpasmeninių konfliktų skaičius, destabilizuojančių šeimą bei didinančių smurto riziką, atsiranda finansinė ir emocinė įtampa, kylanti dėl sumažėjusių pajamų, prarasto darbo, medicininių ir alkoholio įsigijimo išlaidų (Windle, 1996).
Čia įvardinta tik maža dalis pasekmių, neigiamai paveikiančių alkoholį vartojančių asmenų artimuosius. Bendrai galima teigti, kad šeimos funkcionavimas tampa priklausomas nuo asmens, kuris vartoja alkoholį žalingai – gali vystytis kopriklausomybė, kuomet šeimos nariai praranda save, tampa emociškai, fiziškai ir socialiai priklausomi nuo alkoholį vartojančio šeimos nario (Gudžinskienė & Gedminienė, 2010).
Tačiau gausus alkoholio vartojimas itin stipriai paveikia šeimoje augančius vaikus. Neretai priklausomų tėvų auklėjimas tampa nenuoseklus, vaikai būna mažiau prižiūrėti ir dažniau apleisti, stokoja reikiamos emocinės paramos sunkiose gyvenimo situacijose (Windle, 1996). Dėl to vaikai jaučia mažiau meilės, dėmesio, pagarbos, saugumo (NTAKD, n.d.).
Tokia šeimos aplinka kenkia pasitikėjimo savimi vystymuisi, sutrinka emocinė raida. Neretai paaugliai patys pradeda vartoti alkoholį su bendraamžiais, siekdami kompensuoti šiltų tarpasmeninių santykių trūkumą (Windle, 1996). Natūralu, kad tėvų alkoholio vartojimas ir dėl jo vartojimo kylančios šeimos tarpusavio problemos, vaikams sukelia daug neigiamų jausmų – pasireiškia kaltės, gėdos, sumišimo, pykčio jausmai, dažnai pasireiškia nerimas, depresija bei kyla sunkumai megzti santykius su aplinkiniais (AACAP, 2019).
Neatsižvelgus į šias problemas, ženkliai didėja rizika gyvenimo eigoje turėti sunkių emocinių problemų, trikdančių asmens funkcionavimą, adaptaciją ir psichologinę gerovę.
Dar svarbu suprasti tai, kad šeimoje augantys vaikai neturi galimybės pasirinkti savo gyvensenos ir šiuo aspektu yra stipriai priklausomi nuo tėvų. Tėvų gyvenimo įpročiai ir rodomas pavyzdys, labai apsprendžia, kokios susiformuos elgesio normos ir kokį elgesį asmuo savo gyvenimo eigoje laikys priimtinu.
Nemaža dalis tyrimų patvirtina, kad gausiai alkoholį vartojančių alkoholį tėvų vaikai gyvenimo eigoje dažniau įsitraukia į alkoholio vartojimą (Rüütel et. al., 2014; Karpuškienė, Rastenienė & Liepuonius, 2019; Mahedy et. al., 2018).
Meulewaeter ir kt. (2022) tyrime dalyvavę jauni suaugę, vaikystėje gyvenę su priklausomais nuo alkoholio nei psichoaktyvių medžiagų tėvais, nurodė, kad jiems alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimas buvo suprantamas, kaip neatsiejama kasdienybės dalis. Taipogi, tėvų alkoholio vartojimas stipriai paveikia supratimą, kaip turi funkcionuoti šeima – kai kurie paaugliai gali suprasti, kad disfunkcinis elgesys, kylantis iš alkoholio vartojimo yra norma, tad patys perima tuos elgesio modelius ir juos perkelia į kitus santykius ir savo kuriamą šeimą. Taip alkoholio vartojimas ir iš to kylančios problemos kaip priešiškumas, smurtas, gali būti perduodami iš kartos į kartą (Windle, 1996).
Parengė Austėja Steponavičiūtė
Asociatyvi portalo foto: Teksomolika / Freepik
Jeigu Jūs kartais išgeriate alkoholinių gėrimų, kviečiu skirti iki 20 min. savo laiko pasidalinti savo patirtimi ir sudalyvauti moksliniame tyrime. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti sąsajas tarp santykių su tėvais vaikystėje, tėvų alkoholio vartojimo bei jaunų suaugusiųjų alkoholio vartojimo. Platesnę informaciją ir tyrimo apklausą rasite čia: https://forms.gle/zUtuKrhR7jE3Xmb88
Dalyvavimas tyrime – anonimiškas
Literatūros sąrašas:
1. AACAP (2019). Alcohol use in families. Prieiga per internetą: https://www.aacap.org/AACAP/Families_and_Youth/Facts_for_Families/FFF-Guide/Children-Of-Alcoholics-017.aspx
2. Gudžinskienė, V & Gedminienė, R. (2010). Alkoholizmo kaip šeimos ligos samprata. Socialinis ugdymas, (14), 65-74.
3. Karpuškienė, V., Rastenienė, A., & Liepuonius, A. (2019). Alkoholio vartojimo įpročiai, aplinka ir pasekmės Lietuvoje. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 18, 59-73. doi: 10.15388/STEPP.2019.4
4. Mahedy, L., MacArthur, G. J., Hammerton, G., Edwards, A. C., Kendler, K. S., Macleod, J., … & Heron, J. (2018). The effect of parental drinking on alcohol use in young adults: the mediating role of parental monitoring and peer deviance. Addiction, 113(11), 2041-2050. doi: 10.1111/add.14280
5. Meulewaeter, F., De Schauwer, E., De Pauw, S. S. W., & Vanderplasschen, W. (2022). „I Grew Up Amidst Alcohol and Drugs:” a Qualitative Study on the Lived Experiences of Parental Substance Use Among Adults Who Developed Substance Use Disorders Themselves. Frontiers in psychiatry, 13, 768802. doi: 10.3389/fpsyt.2022.768802
6. NTAKD (n.d.). Alkoholio vartojimo problema šeimoje: apie visuomenę ir visuomenei. Prieiga per internetą: https://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/Tyrimo%20ataskaita_OK.pdf
7. Rüütel, E., Sisask, M., Värnik, A., Värnik, P., Carli, V., Wasserman, C., … Wasserman, D. (2014). Alcohol consumption patterns among adolescents are related to family structure and exposure to drunkenness within the family: results from the SEYLE project. International journal of environmental research and public health, 11(12), 12700–12715. doi:10.3390/ijerph111212700
8. Windle, M. (1996). Effect of parental drinking on adolescents. Alcohol Health and Research World, 20(3), 181.