Į KELIONĘ SU VAIKAIS: KAD KELIAS NEPRAILGTŲ

Ilgos valandos keliaujant su vaikais gali tapti tikru išbandymu, jeigu nebus kuo užsiimti. Gydytojai nerekomenduoja leisti vaikams skaityti ar žiūrėti filmą, nes nuo įbesto žvilgsnio nestabilioje padėtyje jie greičiau subloguoja, be to, tai labai kenkia akims. Tad kuo užsiimti? Kelias neprailgs žaidžiant keletą žodinių žaidimų.

Mažiesiems

„Žodžiai, kurie prasideda raide…“
Paprašykite mažylio prisiminti žodžius iš kokios nors raidės. Galite pateikti užuominų. Pavyzdžiui, jeigu uždavėte „S“: „Ką tu valgai pusryčiams? Jie traškūs, saldūs ir skanūs“ (sausi pusryčiai). Vyresniam vaikui užduotį galima pasunkinti: „Antrojo žodžio pirmoji raidė tokia, kokia prasideda žodis produkto, su kuriuo paprastai valgai tą patiekalą“ (pienas).

Standartinės taisyklės – vardyti tik daiktavardžius. Jeigu vaikas dar nemoka skirti kalbos dalių, paaiškinkite, kad galima vardyti tik daiktus, bet ne vardus ir pavadinimus. Pavyzdžiui, „Petras“, „Panevėžys“ sakyti negalima, o „stalas“ arba „saldainis“ – tinka.

Žaidimas vysto verbalinius gebėjimus, mąstymo procesus, lavina atmintį, ugdo supratimą apie taisyklių žaidžiant ar užsiimant bendra veikla laikymąsi.

„Papasakok man, ką matai“
Paprašykite mažojo smulkiai nupasakoti, ką mato pro mašinos langą ar lėktuvo salone: kokius drabužius vilki pėstieji (keleiviai), kokios spalvos šiandien dangus, ar daug jame debesų, ar matė prabėgantį šunį.

Paprašykite pasakyti, kokias šunų veisles jis žino arba išvardyti, kas būdinga kiekvienam metų laikui. Pavyzdžiui, kaip mes galime suprasti, kad lauke vasara? Medžių lapai žali, žmonės dėvi marškinėlius trumpomis rankovėmis, tėtis pjauna žolę, mama verda uogienę ir pan.

„Prisimink, kaip buvo“
Išsirinkite kokią nors malonią kartu praleistą dieną, pavyzdžiui, apsilankymą kino teatre ar išvyką į zoologijos sodą. Paprašykite iš eilės prisiminti visas smulkmenas: apie ką kalbėjotės, kaip kiekvienas ruošėsi, kas ką darė, koks buvo oras. Žaidimas lavina atmintį, gerina emocinį klimatą šeimoje. Niekas taip nesuartina, kaip malonūs kartu patirti nuotykiai ir prisiminimai.

Vyresniems vaikams

„Ar vyksite į puotą?“
Tai senas, dar XIX amžiuje buvęs populiarus žaidimas. Vedantysis pradeda žodžiais: „Juodo ir balto nesirinkite, „taip“ ir „ne“ nesakykite. Ar jūs vyksite į puotą?“. Toliau žaidimo dalyviams užduodami klausimai, į kuriuos jie turi atsakyti nevartodami žodžių „taip“ ir „ne“ ir neminėdami juodos ir baltos spalvų. Į klausimą atsakęs „Taip, važiuosiu“ – pralaimi. Vietoje to galima atsakyti: „Be abejo atvyksiu“. Baltą spalvą galima keisti „pieno“ arba „sniego spalva“. Panašūs epitetai parenkami ir juodai spalvai.

Vietoje puotos galite klausti apie savaitgalio ar atostogų planus, modeliuoti bet kokias situacijas, klausdama dalyvių, kaip jie pasielgtų. „Įsivaizduokite, kad atsidūrėte laukinėse džiunglėse ir sutikote tigrą. Ar bandysite su juo kautis?“. Jūsų tikslas – įdomiu pasakojimu nukreipti žaidėjų dėmesį, kad jiems kuo dažniau prireiktų ieškoti uždraustų žodžių pakaitalų.

Žaidimas turtina žodyną, lavina vaizduotę ir loginį mąstymą ieškant tinkamo atsakymo, kas labai praverčia mokykloje prie lentos.

„Taip, ne, nesvarbu“
Papasakojate situaciją, kurią žaidimo dalyviai turi išpainioti. Tačiau spėliodami privalo užduoti tokius klausimus, į kuriuos jūs galite atsakyti tik „taip“, „ne“, „nesvarbu“.

Pavyzdžiui: „Vieno namo septintame aukšte gyvena vyras. Kasryt jis išeina iš buto, įlipa į liftą, nusileidžia į pirmą aukštą ir eina į darbą. Bet grįždamas namo pasikelia tik iki penkto aukšto ir toliau lipa laiptais. Į septintą aukštą liftu pakyla tik tada, kai lauke lyja arba kartu su juo lifte būna kitas žmogus. Kodėl jis taip elgiasi?“. (Atsakymas. Vyras yra žemaūgis ir nepasiekia mygtuko su septintu numeriu, jeigu to už jį nepadaro kas nors kitas arba jis pats nenuspaudžia mygtumo skėčiu).

Sugalvoti panašių situacijų nėra lengva, tačiau jų tikrai galima rasti internete arba loginių užduočių žurnaluose.

„Aš vykstu į Šiaurę“
Žaidimo esmė – sugrupuoti daiktus pagal kokį nors netikėtą požymį. Jūs sakote: „Aš vykstu į Šiaurę ir pasiimu…“ – ir įvardijate daiktą, kuris tinka pagal jūsų sugalvotą klasifikaciją.

Pavyzdžiui, pasakote, kad pasiimate šunį. Dalyviai gali pagalvoti, kad nusprendėte pasiimti visus naminius gyvūnus ir sako: „Aš imu katę“, „Aš imu papūgą“. Į tai atsakote: „Ne, aš neimu jūsų į Šiaurę“. Ir tęsiate toliau: „O dar aš pasiimu pledą“. Pasirodo, jūs nusprendėte pasiimti tai, kas minkšta ir pūkuota. Dalyviai vardija daiktus tol, kol kuris nors atspėja, pagal kokį požymį daiktus renkatės. Šiaurę, žinoma, galite keisti bet kuria kita pasaulio kryptimi.

Parengė psichologė Rasa Aukštinaitytė | psichologerasa.lt
Tel. 8~659 53916, el. paštas: rasa.aukstinaityte@gmail.com