Išmintinga žmona

– Kaip jūs gyvensite? Už ką? Jis nieko neuždirba, jis visą gyvenimą taip ir prasėdės tame savo darbe atnešdamas namo ne algą, o tik kažkokią grąžą!!!

– Mama, aš pavargau. Aš jį myliu. Tai svarbiausia.
– Meilė – ji svarbi tik iš pradžių. Vėliau, brangi mano dukrele, prasidės buitis. Ir ji tave oi kaip paveiks! Tu stryktelėsi iš jo lovos, prieisi prie šaldytuvo, o ten makaronai. Štai ir viskas!!! O apsirengti?! Suknelė, bateliai, kailinukai?! Nesinori?
– Ne. Aš tik noriu būti su juo.
– Taip, tiek aš suprantu! Bet kaip tau dabar išaiškinti!
– Ir neaiškink. Aš tiesiog išteku.
– Na taip, vestuvės! Už kokius pinigus? Juk tam reikalingi tūkstančiai. O pas jus jie yra?
– Tam nereikia nė šimto. Santuokos registravimo mokestis ir atlygis vairuotojui.
– Darykite ką jūs norit. Tik nebėk vėliau pas mane verkti.
– Gerai. Kaip pasakysi.

Ėjo metai. Duktė ištekėjo už „pliko“ vadybininko. Jiems gimė dukrelė. Kartais jie bardavosi, bet visada susitaikydavo. Abu dirbo ir dideliai mamos nuostabai šeimai visko užteko. Vėliau žentas netikėtai palankė kažkokius kursus ir pakeitė darbą. Pradėjo gerokai daugiau uždirbti. Gerokai. Bet pinigai šeimoje kažkaip nebuvo niekada akcentuojami. O dukra visada skoningai rengdavosi. Buvo ir kailinukai. Motina stebėjosi – kaip?

Dukra mamos nepamiršdavo. Dažnai lankydavo, atsinešdavo skanumynų, ateidavo kartu su anūkėle. Ir mamą mylėjo.

– Klausyk. Vis noriu tavęs paklausti. Kaip jums tai pavyko? Aš su tavo nieko vertu tėvu išsyk atsisveikinau, kai tik pajutau, kad gero iš jo nėra ko laukti. O taviškis nieko vertas, tik pažiūrėk, net pinigus pradėjo uždirbti! Jums visai praverstų remontas. Pajėgsite?

– Nežinau. Mums kol kas ir be remonto gerai. O tėtis niekada ir nebuvo nieko vertas. Tiesiog jis buvo nemylimas vyras. O maniškis – mylimas.