Koks yra sveikas mamos ir dukros santykis?
Premium license [freepik]
Pernelyg artimas ryšys gali trukdyti mamai ir dukrai kurti savo atskirus autonomiškus gyvenimus, pvz.: neretai dukros, kurių santykis su mama labai intensyvus, nesukuria savo šeimos, nes tiesiog neturi laiko ir erdvės naujiems santykiams. Jei santykiai tarp suaugusios dukros ir mamos labai nutolęs, šaltas, gali būti, kad dukra negauna pakankamai reikiamos paramos ir palaikymo. Jei mamą ir suaugusią dukrą sieja daug pykčio, nuoskaudų, tai parodo, kad jas sieja labai stiprus ryšys, nors iš šono gali pasirodyti priešingai.
Taigi koks yra sveikas suaugusios dukters ir mamos santykis:
• Jos leidžia laiką kartu, bet ne nuolat būna drauge. Visi mamų ir dukrų santykiai yra skirtingi ir laikas, kurį mama ir dukra gali leisti kartu nepatiriant trinties ir konfliktų yra skirtingas. Kartu leidžiamas laikas turi būti malonus, o ne paremtas kaltės ar pareigos jausmais. Vienos mamos ir dukros geba kartu atostogauti ir net gyventi bei išlaikyti gerus santykius, o kitoms sunku net savaitgalį kartu išbūti. Reikia būti sąžiningai su savimi ir rasti tinkamą buvimo kartu laiką. Pabandykite atrasti tokius sąlyčio taškus, kurie teikia džiaugsmą, bendrumo jausmą arba yra prasmingi.
• Jos nekelia viena kitai kaltės jausmo. Jūs neprivalote ravėti mamos daržo, o mama neprivalo prižiūrėti Jūsų vaikų. Viskas yra pasirinkimas. Niekas niekam nieko neprivalo. Kaltė gadina bet kurį santykį. Niekas nenori bendrauti su kritikuojančiu, kaltinančiu ar labai daug reikalaujančiu žmogumi. Santykis su mama tikėtina yra ilgiausias santykis Jūsų gyvenime, jame tikrai pasitaikys skaudulių. Labai svarbu jų nuolat nesinešioti su savimi ir iš kitos pusės nepraktikuokime kaltės tėvystės, t.y. jei kažko nespėjote nepadarėte, kai dukra buvo maža, jai suaugus nebetęskite savęs kaltinimo, atsiprašykite už tai, kas buvo ne taip ir stenkitės kurti naują santykį su suaugusiu žmogumi.
• Mama leidžia dukrai daryti klaidas, o dukra mamai atleidžia jos padarytas klaidas. Suaugus ateina metas peržiūrėti savo santykius su mama: paleisti nuoskaudas, atleisti klaidas, suvokti, kad mama nebuvo tobula ir tai yra normalu, o mama turi suvokti, kad jos maža mergaitė užaugo ir jai nebereikia vadovauti, pamokslauti ar barti. Santykis turi keistis. Mama turi nebijoti savo dukros paleisti ir leisti priimti savarankiškus sprendimus, o dukra turi nebijoti palikti mamos ir kurti savo gyvenimo. Santykis kis, transformuosis, bet kaip ir viskas gamtoje, jei nesikeičia tai nyksta.
• Jos nesistengia viena kitos pakeisti. Priėmimas savo mamos tokia, kokia ji yra – tikrasis brandos požymis, kaip ir gebėjimas priimti, mylėti ir palaikyti savo vaiką toks, koks jis yra. Pastangos pakeisti artimą žmogų visada baigiasi nesėkmę. Mes galime keisti tik patys save arba santykį su tuo žmogumi. Čia tenka paleisti savo įsitikinimus apie tai, kokia turi būti tobula mama ar tobula dukra. Nė vienas iš mūsų nėra tobulas. Visi mes savimi ir pakankamai geri tokie, kokie esame. Tas savo mamos ar dukros besąlyginis priėmimas yra būtinas geriems santykiams.
• Abi stengiasi dėl santykių. Kurti gerus santykius yra abiejų žmonių atsakomybė. Sugadinti santykį gali ir vienas žmogus, o jį palaikyti ir stiprinti gali tik abu žmonės dėdami pastangas. Neužmeskite visos atsakomybės mamai, nes ji mama ir turi rūpintis visą gyvenimą savo vaikais arba priešingai negalvokite, kad suaugusi dukra dabar jau turi atsilyginti už Jūsų pastangas ją auginant.
• Jos nevengia konfliktų, nes jie yra neišvengiami ilgalaikiuose santykiuose. Labai svarbu turėti galimybę kalbėti atvirai ir neslėpti savo jausmų. Nutylėti dalykai, gali virsti šaltuoju karu, atitolimu arba emociniu sprogimu. Visada apsimoka nepraryti savo emocijų, o aiškiai išsakyti savo poreikius ar nuomonę. To paties tikintis ir iš kito žmogaus. Aišku bus ir tokių temų kur Jūsų su mama ar dukra prieisite prie nuomonės, kad sutariate, jog nesutariate. Ir tai yra normalu. Kartų skirtumai daro įtaką ir tiesiog reikia gerbti vienai kitą ir viena kitos nuomonę.
• Jos nemanipuliuoja viena kita ir leidžia viena kitai gyventi savo gyvenimą. Mamos atsakomybė už dukrą baigiasi, kai ji suauga, o dukros atsakomybė už mamą prasideda tik tada, kai mama nebepajėgia pati savimi pasirūpinti. Tame tarpe nuo dukros suaugystės iki mamos gilios senatvės turėtų būti pagarba, supratimu, abipusiu priėmimu grįstas lygiavertis santykis.
Psichologė-psichoterapeutė Gintarė Jurkevičienė
Kviečiame į mokymus: 7 pamokų ciklas moterims, kurios nori mylėti save labiau
https://www.facebook.com/events/1164534490675235/