Lietuvos patrauklaus darbdavio tyrimas: ko iš savo darbdavio tikisi lietuviai?

Iliustracija: Gerd Altmann / Pixabay

Pagrindine idealaus darbdavio savybe 7 iš 10 Lietuvos darbuotojų įvardija sąžiningumą, darbo prasmę įžvelgia finansinėje naudoje, o motyvacijos ir įsitraukimo savo darbe kasmet stokoja vis labiau. Šiuos rezultatus atskleidė rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Kantar“, integruotos komunikacijos agentūros „INK agency“ ir skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ šiemet atliktas Lietuvos patrauklaus darbdavio tyrimas. Juo siekta išsiaiškinti, kaip šalies darbuotojai apibūdina idealų darbdavį ir atskleisti, kokių priemonių turėtų imtis organizacijos, siekiančios pritraukti darbo rinkos talentus.

Didžioji dalis rinkos darbuotojų – nemotyvuoti ir pasyvūs

Tyrimo rezultatuose šalies darbuotojai suskirstyti į 4 tipus, atspindinčius jų įsitraukimą – vedlius, gyventojus, kritikus ir atsiskyrėlius. Vedliai – labiausiai motyvuoti darbuotojai – Lietuvoje sudaro mažumą (10 proc.), o dominuojančias pozicijas užima atsiskyrėliai. Pastarųjų nemotyvuoja darbinė aplinka, jie neįsitraukia į papildomas įmonės veiklas, tad taip sudaro kliūtis pozityvios kultūros kūrimui organizacijos viduje.

Tuo tarpu Latvijoje itin motyvuoti darbuotojai sudaro 14 proc. dirbančiųjų, o Estijoje – net 21 proc. Atsiskyrėlių čia taip pat mažiau, o daugumą abejose kaimyninėse šalyse sudaro darbu patenkinti, stabilumą įmonei užtikrinantys darbuotojai.

Pastebima, kad darbuotojų įsitraukimas bei jų gaunamas atlyginimas galimai yra vienas kitą veikiantys faktoriai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad nuo rinkos vidurkio labiausiai nutolusį atlyginimą gauna nemotyvuoti, neįsitraukę, bet kada keisti darbą pasiryžę darbuotojai (įvardijami kritikais ir atsiskyrėliais).

Svajonių darbdavys – sąžiningas

Anot „Kantar“ rinkos tyrimų ir įžvalgų vadovės Jurgitos Račkytės-Vilimės, verta atkreipti dėmesį į savybes, kuriomis šalies darbuotojai apibūdina idealius darbdavius. Jei tarp geidžiamiausių savybių ir realiai egzistuojančių pastebimas ryškus atotrūkis – tai gali nulemti ir mažą darbuotojų įsitraukimo lygį. „Svarbu pastebėti, kurie iš darbuotojų lūkesčių nėra išpildomi, bei įvertinti, ar jie dera su darbdavio kuriama vidine organizacijos kultūra. Pažvelgus į organizaciją darbuotojų akimis, tampa aišku, į kokias labiausiai motyvuojančias priemones verta susitelkti, kokių veiksmų imtis“.

Remiantis tyrimo duomenimis, net 69 procentai Lietuvos gyventojų kaip svarbiausią idealaus darbdavio savybę nurodo sąžiningumą. Šis svajonių darbdavio bruožas pirmos vietos pozicijų neužleidžia jokiai kitai savybei, nepriklausomai nuo apklaustųjų amžiaus grupės, pajamų dydžio ar darbo sektoriaus.

Skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ vadovė Jarūnė Narkevičiūtė teigia, kad tokią reikšmę sąžiningumui apklaustieji galimai suteikė dėl jų pačių neigiamos patirties darbo aplinkoje. Anot ekspertės, šie rezultatai patvirtina ir vidinės komunikacijos organizacijoje svarbą. „Komunikacijos procesai privalo užtikrinti, kad tai, kas apie įmonę, kaip darbdavį, komunikuojama išorėje, visiškai atitiktų realią vidinę situaciją. Viešumoje gerokai „pagražintas“ darbdavio įvaizdis esamų darbuotojų neapgaus“, – teigia J. Narkevičiūtė.

Kitos, aukštas pozicijas tyrimo rezultatuose užimančios idealaus darbdavio savybės taip pat patvirtina, kad lietuviams svarbiausias – darbovietės skaidrumas. Beveik pusė respondentų iš savo darbdavio tikisi atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimo, daugiau nei trečdalis pirmenybę teikia patikimoms organizacijoms.

Kaip pastebi Jurgita Račkytė-Vilimė, karjeros galimybės vienodai svarbios tiek privataus, tiek viešojo sektoriaus darbuotojams. „Nepriklausomai nuo skirtingų idealaus darbdavio apibūdinimų, abiejų sektorių darbuotojai galimybėms augti ir tobulėti suteikia vienodą reikšmę. Vertinant pagal amžiaus grupę, karjeros galimybių iš savo darbovietės labiausiai tikisi jauniausi rinkos darbuotojai“, – teigia ekspertė.

Finansinės sąlygos kol kas dominuoja

Atlygis ir finansinis paskatinimas mūsų šalies dirbantiesiems vis dar išlieka vienu svarbiausių motyvacinių įrankių, suteikiančių darbui prasmę. 7 iš 10 lietuvių teigia, kad darbas jiems visų pirma yra pajamų šaltinis, o antrąją vietą (43 proc.) apklaustieji suteikė savirealizacijai.

Nors atlyginimas išlieka vienu svarbiausių faktorių renkantis darbą, „INK agency“ partneris Kęstutis Gečas pastebi, kad ši tendencija siunčia dar vieną žinutę darbdaviams. „Jei darbuotojas savo darbe neįžvelgia jokios kitos prasmės apart atlyginimo, net menkas užmokesčio pokytis į mažąją pusę ar geresnis pasiūlymas iš kitos įmonės neišlaikys jo esamoje darbovietėje. Lojalumą kurti padeda neracionalūs dalykai – darbo aplinka, vadovai, atmosfera ar santykiai su kolegomis“, – teigia K. Gečas.

Tai, jog darbas yra savirealizacijos šaltinis mažiau nei pusei tyrimo dalyvių, atskleidžia dar vieną riziką, susijusią su jaunosios kartos darbuotojais, būsimaisiais rinkos specialistais. „Jaunųjų talentų pritraukimas ir išlaikymas tampa vis didesniu iššūkiu darbdaviams. Jie siekia uždirbti iš tokios veiklos, kuri jiems patinka ir suteikia sąlygas savirealizacijai. Jei pastarųjų stinga – net ir finansinis faktorius jauniesiems darbuotojams nebeatrodo toks svarbus“, – teigia Jarūnė Narkevičiūtė, skaitmeninės kūrybos agentūros „bigNow“ vadovė.

Anot K. Gečo, Lietuvos darbuotojų įsitraukimo tyrimo rezultatai patvirtina, kad pagrindinė organizacijų varomoji jėga – skaidrumas ir darbuotojų įsitraukimas: „Kiekviena įmonė galėtų smarkiai padidinti produktyvumą ir veiklos efektyvumą, jeigu ieškotų būdų sujungti individualius asmens ir organizacijos tikslus. Tai padėtų siekti prasmingų rezultatų.“