Mane kamuoja klausimas apie ikisantuokinį seksą

0 (0)

Klausimas: Sveiki. Pastaruoju metu mane kamuoja toks klausimas – apie ikisantuokinį seksą. Išgyvenu tokį laikotarpį, kai suvokiu, kad daugelis mano praeities santykių su vaikinais buvo paremti daugiau baime likti vienai nei tikru jausmu. Tada nusprendžiau, kad reikia pabandyti prisijaukinti vienatvę – kad jausčiausi laiminga ir be vyrų. Suvokiu, kad tik po to ir santykius su vyru galėsiu turėti gerus. Ir dabar man kilo toks klausimas – kaip dėl ikisantuokinio sekso. Seniau vaikinams atsiduodavau per anksti, o dabar pradeda į galvą lįsti mintys, kad galbut apskritai nereikia iki santuokos atsiduoti – nė po metų draugystės ar pan., bet iki pačios santuokos. Tačiau šiuolaikineje visuomeneje, panašu, tokia nuomonė laikoma senamadiška. Suprantu, kad mane vis dar valdo baimė likti vienai, gal kiek mažiau, ir kad tai gali būti tiesiog gynybinė reakcija po netikusių santykių – polinkis į kraštutinimą, seksas tik po vestuvių. Įdomų būtų išgirsti, ką mano psichologas – ar seksas nesusituokus nuodėmė?

Ilona (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika Ilona, dėkoju už laišką. Iš Jūsų laiško nėra aišku kokio amžiaus esate, bet pagal tai, kad rašote apie ne vieną vaikiną ir svarstote apie santuokinio gyvenimo galimybes galima manyti, kad esate subrendusi moteris kuri turi savo tikslą – sukurti rimtus santykius vedančius santuokos link.
Intymus gyvenimas yra pakankamai sudėtinga gyvenimo sritis, kuri teikia ne tik pasitenkinimo ir džiaugsmo, bet neretai ir daug kartėlio bei nusivylimo esamais santykiais.

Kiekvienas organizmas bręsta, dauginasi, prisitaiko prie gamtinių, o žmogus – ir prie socialinių sąlygų. Visoms gyvoms materijos egzistavimo formoms būdinga medžiagų kaita su aplinka. Taip ir žmogaus vystymuisi svarbus nerviniai procesai reguliuojantys mūsų troškimus, todėl vienam labai didelę aistrą, o kitam jaučiame visišką abejingumą; mylimo žmogaus viliojantys žvilgsnis akimirksniu sužadina geismą, o įžeidžiantis – greitai nuslopina. Žmogaus lytinė meilė, lytinis potraukis ir pasitenkinimo būdas yra ne tiek biologinių procesų kiek vystymosi, tobulėjimo kiekvieno žmogaus kelias. Meilė formuoja charakterį, santykiams suteikia individualumo, išskirtinumo. Žmogaus lytinį vystymąsi veikia visuomeniniai veiksniai, todėl jų pobūdį lemia kiekvieno partnerio socialinės sąlygos.

Klausiate savęs kaip Jums pasielgti su savo intymia gyvenimo puse –„Seniau vaikinams atsiduodavau per anksti, o dabar pradeda i galva lysti mintys, kad galbūt apskritai nereikia iki santuokos atsiduoti – ne po metu draugystes ar pan., bet iki pačios santuokos“. Šiuo klausimu palietėte savo sąmonės moralinę pusę, kuri siejasi su lytinės elgsenos normomis. Esate teisi manydama, jog – „šiuolaikinėje visuomenėje iki santuokiniai santykiai nelaikomi senamadišku dalyku ir atvirkščiai lytinis susilaikymas priskiriamas prie senesnės visuomenės kartos taisyklių“. Išties lytinėje bendravimo sferoje moralę dar neseniai sudarė vien tik draudimai: taip nepadoru, taip negalima, nuodėmė! Bet kaip žinome istorijoje pilna faktų bylojančiu apie viešpataujančius sluoksnius kuriuose niekada neatsisakydavo gyvenimo malonumo – sekso.

Jūsų laiške minima vienatvė, ką tai galėtu reikšti? Galima įžvelgti, kad vienatvę siejate su laikina lytine abstinencija. Čia pravartu būtu paminėti apie moterų ir vyrų lytinius skirtumus šiuo klausimu. Fiziologiniu pagrindu moterys lengviau nei vyrai pakelia laikiną abstinenciją. Šaltesnė moteris, ilgesnį laiką neturėdama partnerio arba juo nusivylusi, gali laikinai arba netgi visiškai prarasti savo seksualumą. Moteris trokšta konkretaus partnerio glamonių, o vyrams labiau būdinga lytinių poreikių įvairovė. Todėl gaunasi jeigu meilės tarpusavio partnerių ryšys nėra stiprinamas ir abipusiškai puoselėjimas anksčiau ar vėliau tokie santykiai pasmerkti žlugimui.

Rašote, kad dėl nesėkmingų santykių tapote gynybišką kitų vyrų dėmesiui nes bijote būti palikta per naujo? Bet ar kartais palaikydama gynybiškumą nepalaikote savo vienatvės pati ir sutiktam, jus traukiančiam partneriui tarsi suteikiate informaciją, kad jums vienai geriau nes neįsileidžiate jo į savo bendravimo erdvę?

Saikingas atstumas visada yra sveikas, bet jus rašote apie kraštutinumus ir kartu apie santuoką? Tai du skirtingi dalykai, kraštutinumai sekse – tai kas partneriams priimtina ir ne, kada pradėti lytinius santykius, turėtu būti dviejų žmonių sprendimas.

Dar vienas svarbus dalykas – Jūsų lūkesčiai partnerio link. Panašu, kad su kiekvienu sutiktu partneriu puoselėjote rimtus lūkesčius, kas leido pačiai stipriai nusivilti santykiais apskritai, o ne dėl vieno žmogaus. Lūkesčiai turėtu augti partnerystės eigoje, kaip vyras ir moteris vienas kitą daugiau pradeda pažinti. Išankstiniai nepasiteisinę lūkesčiai sukelia nusivylimą, baimę, ilgalaikį liūdesį ir net užsitęsusį gedėjimą kuris gali peraugti į depresinius išgyvenimus su savęs nuvertinimu, nepasitikėjimu tiek savimi, tiek aplinkiniais.

Grįžtant prie santuokos, santuoka tai – visuomenės instancija, reguliuojanti santykius tarp vyro ir moters. Ir pirmoji jos paskirtis yra socialinėms reikmėms tenkinti (bendra buitis, turtas, įsipareigojimai) ir vaikams auginti ir auklėti. Šeima jau turi ir kitų prasmių, šeimoje žmogus pasiekia laimę jeigu gali išlaikyti savo individualybę kurią gerbtu jo partneris. Paprastai taip pat yra ir su lytiniais ryšiais kuriais žmogus pasitenkina tik tuomet kaip jie nevaržo nei jo, nei partnerio asmenybės. Manau, kad Jūsų sprendimuose dėl lytinio asmeninio gyvenimo ir santuokos turi būti lankstus sprendimai, neapimantys griežtų išankstinių lūkesčių, visuomenės stereotipų, neribojantys jūsų ir kito žmogaus asmeninės laisvės ir pasirinkimų. Juk kartais iš tiesu paprastas žvilgsnis į daiktus nuginkluoja sudėtingus mąstymo stereotipus.

P.S Tamsūs debesys, šviesos pabučiuoti, tampa dangaus gėlėmis.
Adam J. Jackson

Sėkmės!
Psichologė Oksana Čekavičienė
o.cekaviciene@gmail.com