Mane traukia psichologijos darbas. Rinktis tokią profesiją ar ne?
Klausimas: Labadiena. Man 15 metų. Jau esu pradėjęs mąstyti apie savo būsimą profesiją. Kažkodėl labiausiai mane traukia psichologijos darbas. Daug apie tai skaitau ir domiuosi. Labai mėgstu išklausyti savo draugų pasakojamas problemas, stengiuosi padėti, nors ir ne visada tai pavyksta. Dažnai girdžiu, kad psichologams geriau tapti tiems, kurie yra patys susidūrę su problemomis, tačiau pats manau, jog tai nėra visiška tiesa.
Nors dar yra likę keletą metų, tačiau, manau, kuo greičiau apsispręsiu, kokią profesiją rinktis, tuo man bus lengviau. Taigi, gal galėtumėte duoti keletą patarimų, kaip nuspręsti, rinktis man tokią profesiją ar ne?
Dėkoju. Viso geriausio.
Gimnazistas Arūnas (vardas pakeistas)
Atsakymas: Sveikas, Arūnai! Dėkoju už laišką ir džiaugiuosi, kad būdamas 15 metų galvoji apie psichologo profesiją. Tai sveikintina, nes daug bendraamžių iš viso nežino, kuo nori būti…
Galutiniam apsisprendimui rekomenduočiau pirmiau pagalvoti ir atsakyti sau, kas tave būtent domina psichologijoje?
Psichologija turi labai daug skirtingų disciplinų ir krypčių (psichoanalizė, neopsichoanalizė, biheviorizmas, kognityvinė psichologija, egzistencializmas, geštaltpsichologija ir kt.). Patarčiau susipažinti su pagrindinėmis psichologijos kryptimis, sužinoti, kokios mokslinės paradigmos yra taikomas, kokie yra asmenybės modeliai, kokios problemos ir kaip sprendžia konkreti disciplina. Kokie psichologijos aspektai tau įdomiausi – ar asmenybė su savo raida, ar asmeninių psichologinių problemų sprendimas, ar sąveika su kitais žmonėmis? Taigi pagalvok, būtent kas tave domina psichologijoje ir kuri psichologijos sritis tau patraukliausia.
Toliau, pabandyk įsivaizduoti save kaip psichologą: kokį darbą tu dirbsi, kur naudosi savo psichologines žinias? Gal tu sieki akademinės karjeros? Tuomet nuosekliai mokykis, atlik tyrimus, ruošk publikacijas, dalyvauk konferencijose ir po 10 metų jau turėsi akademinių pasiekimų.
Jei save labiau norėtum matyti praktiku ir tau norisi padėti žmogui, tuomet vien akademinių studijų bus ženkliai per mažai, būtina semtis patirties. Reikės pačiam lankyti praktikų seminarus, investuoti laiką ir pinigus į kvalifikacijos kėlimą, dirbti prižiūrint payrusiems kolegoms. Faktiškai tai yra kelias į psichoterapiją, nes pradėjus konsultuoti žmones, pats suprasi, kad be psichoterapijos ne visuomet ir gali padėti.
O gal tau patraukli organizacinė psichologija? Personalo atranka, vadovavimo psichologija, mikroklimato gerinimas, konfliktų sprendimas, personalo motyvacija – psichologui organizacijose atsiveria platus darbo laukas. Bet vėl, kad taptum profesionalu, ir po studijų reikės tobulintis, nes dirbdamas organizacijų psichologu praktiškai turi tapti verslo konsultantu – be psichologinių žinių reikės išmanyti ir ekonomiką, suprasti, kaip funkcionuoja verslas ir net pradėti mąstyti kaip verslininkui.
Pagalvok apie savo galimus karjeros kelius. Yra psichologai, dirbantys samdomais specialistais, personalo vadovais organizacijose, yra laisvai samdomų specialistų, dirbančių prie įvairių projektų, yra nuosavą praktiką turinčių psichoterapeutų, yra mokslininkų universitetuose, yra nuosavą verslą turinčių.
Pagalvok, kur gali būti tavo vieta. Ir kad lengviau būtų apsispręsti, skaityk, lankyk seminarus (yra ir nemokamų bei mažai kainuojančių), diskutuok psichologiniuose forumuose, savanoriauk kartu su psichologais! Tai padės tau suprasti, ar iš tikrųjų nori būti psichologu, be to suprasi, kas iš tikrųjų tave domina. Praktiškai pabandęs geriau suvoksi, ko iš tikrųjų tau reikia!
Psichologas Juris Belte
Tel.: 869836364
El. P. juris@mba-baltic.com
Tinklapis: mba-baltic.com
Ačiū už straipsnį. Man ir yra tas pats (14metų) ir domiuosi psichologija, nes ir sugebu kitiems padedi ir pats turėjau problemų (ir turiu, bet kovoju), todėl norėčiau ateityje žmonėms padėti ir jog jie mažiau dėl :)