Mano vaikinas turi priklausomybę azartiniams žaidimams ar įmanoma išsaugoti mūsų santykius?

0 (0)

Klausimas: Sveiki, kreipiuosi pagalbos dėl savo vaikino. Didžiausią susirūpinimą manyje kelia tai, jog jis turi priklausomybę azartiniams žaidimams. Jaučiu, jog dėl to kenčia ir mūsų santykiai. Keletą mėnesių jis buvo nustojęs lošti, o dabar vėl grįžo prie to paties. Aš jam tvirtinau, jog tai yra liga ir jis pats tai pripažįsta, tačiau visiškai nieko nedaro, kad neloštų. Galbūt jį iš tikrųjų tenkina toks jo gyvenimas ir jis pats nieko keisti nenori. Svarbiausia, jog jis sako, kad jo gyvenimas yra tobulas. Šiuo metu jis turi puikų darbą, užima vadovo pareigas. Nenorėčiau, kad viską prarastų dėl potraukio lošimui. Nežinau ką daryti: ar dar tęsti santykius su tokiu žmogumi ir tikėtis, jog viskas pasikeis į gerąją pusę, o galbūt būtų tinkdas amiausia dėl savo pačios gerovės viską nutraukti, kol dar nėra ko prarasti? Mažiausiai ko norėčiau, tai su juo skirtis, tačiau baiminuosi ir dėl mūsų ateities kartu, jog kurdama ateitį su juo galiu skaudžiai nudegti. Galbūt dar įmanoma jam kuo nors padėti ir išsaugoti mūsų santykius? Noriu pasielgti protingai ir surasti optimaliausią sprendimo būdą, todėl prašau, patarkite kaip man elgtis šioje situacijoje. Specialisto patarimas man ypač svarbus.

Greta (vardas pakeistas)

Atsakymas: Sveika, Greta. Iš Jūsų laiško matyti, kad jaučiate didelį rūpestį, bejėgiškumą ir sumišimą. Išryškėja dvejopa problema: išgyvenimai dėl vaikino priklausomybės, o kartu ir nerimas dėl Jūsų santykių su artimu žmogumi ateities. Svarbu, jog ieškote aiškumo ir pagalbos.

Visų pirma, jau vien tai, kad nesate abejinga savo antrosios pusės sunkumams, rūpinatės juo, jam teikia palaikymą. Esant priklausomybėms, kaip ir Jūsų draugo atveju, palaikymas ir stiprinimas iš artimų žmonių yra labai svarbus. Kadangi priklausomas žmogus dažnai jaučiasi silpnesnis už patį įprotį (alkoholio, narkotikų vartojimą ar lošimą), naudngas yra artimųjų tikėjimas šio žmogaus galimybėmis, valia bei stiprybe. Tačiau tai, kad žmogus, turintis priklausomybę azartiniams žaidimams, šios problemos iki galo nepripažįsta, mažina motyvaciją imtis veiksmų ir išbristi iš priklausomybės.

Vienas iš būdų, kaip Jūs galite padėti savo vaikinui, yra kalbėjimas apie žalingo įpročio lošti galimas pasekmes, tam tikras rizikos įvertinimas – juk jis nenorėtų prarasti to, ką turi dabar. O tai labai reali galimybė, kai polinkis lošti tampa nekontroliuojamas. Nors, kaip teigiate, Jūsų vaikinas pripažįsta šią problemą, tačiau ar tikrai suvokia daromą ir gresiančią žalą tiek savo, tiek jūsų bendram gyvenimui?

Pasikalbėkite, pamėginkite suprasti, kas Jūsų antrąją pusę traukia lošti, kas stiprina šį jo įprotį. Ko jam trūksta, kad jis užsiima tokia rizikinga veikla? O kas gi jį trukdo šią veiklą užbaigti? Aptarkite, kokia nauda būtų išsivadavus iš priklausomybės: juk tai ir didesnė savo gyvenimo kontrolė, ir kokybiškesni santykiai ar pan. Pasiremkite pavyzdžiu, kai kažkuriuo metu Jūsų vaikinas buvo nutraukęs azartinius žaidimus. Kaip jis tą padarė tada, kas paskatino ir palaikė jį? O kas vėl įtraukė atgal? Manau, kad šių priežasčių bei vaikino išgyvenimų supratimas būtų naudingas ir jums pačiai.

Šioje problemoje skatinčiau Jus nepamiršti savęs. Kaip Jūs pati jaučiatės, ką išgyvenate dėl visos šios situacijos? Galbūt Jūs prisiimate per didelę atsakomybę už kitos suaugusio žmogaus veiksmus. Turite suprasti, kad už jį jo paties problemos išspręsti negalite. Tačiau galite apmąstyti, kokią žalą santykiams dėl esančio žalingo įpročio matote. Galbūt kai kuriais dalykais galėtumėte pasidalinti su vaikinu: leiskite jam suprasti, kad Jūs rūpinatės juo, bet kartu jo turima priklausomybė sukelia Jums daug neigiamų jausmų. Toks pasidalinimas dažnai veiksmingesnis už kritiką ir raginimus atsisakyti žalingo įpročio.

Suprantu, kad esantys sunkumai ir nerimas dėl galimų pasekmių ir miglotos ateities verčia Jus galvoti apie tokius kardinalius pokyčius kaip santykių nutraukimas. Tačiau iš Jūsų laiško matyti, kad šis žmogus Jums svarbus, kad vertinate esamus santykius ir tikriausiai norite nutraukti vaikino įprotį lošti, o ne pačius santykius. Juk ir pati, iškėlusi skyrybų idėją, tuoj pat ją paneigiate. Abu pagalvokite, gal surasite kokią bendrą veiklą, atnešančią teigiamų išgyvenimų ir nekenkiančią santykiams, kuri kartu padės ir Jūsų vaikinui kapstytis iš priklausomybės.

Pabaigai, norėčiau rekomenduoti tiek Jums, tiek Jūsų vaikinui kreiptis pagalbos į centrus, kurie specializuojasi priklausomybių klausimais. Taip pat galbūt Jūsų mieste vyksta priklausomų asmenų artimųjų savitarpio pagalbos grupės? Panaši patirtis padėtų Jums pačiai susivokti situacijoje ir palengvintų išeičių ir sprendimų paieškas.

Linkiu Jums sėkmės ir stiprybės. Nepraraskite tikėjimo.

Psichologė Roberta Maigienė
roberta.gustaite@gmail.com
www.vmkc.lt