Mirtis iš nevilties5 (2)
Happyphotons / Premium license
Apie 70% pasaulio mirčių siejama su laisvu pasirinkimu, arba, kitaip tariant, su tokiu sąmoningai pasirinktu elgesiu, kai iš anksto žinomos pasekmės – rūkymas, fizinis neaktyvumas, netinkama mityba.
Nuo 1990 iki 2017 m. su priklausomybėmis siejamų mirčių skaičius išaugo, daugiau kaip pusė mirusiųju buvo jaunesni nei 50 metų.
Skurdžiau gyvenantys ir nepakankamai išsilavinę žmonės, ypač turtingose valstybėse, labai dažnai susiduria su neįveikiamo potraukio vartoti, piktnaudžiauti įvairiomis medžiagomis problema. Jie gana lengvai gali įsigyti pavojingų ir stiprių medžiagų. Pastebėta, kad lengva prieiga yra vienas didžiausių rizikos veiksnių, priklausomybei įgyti. Jie neturi prasmingo darbo, saugaus būsto, negali įgyti kokybiško išsilavinimo, naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir remtis rasine, klasine ar tiesiog teisine lygybe. Pavojingai persipynusios šios sąsajos lemia didelę priklausomybių riziką.
Prinstono univeristeto ekonomistai Anne’ė Case ir Angusas Deatonas nustatė, kad koledžo diplomo neturintys vidutinio amžiaus baltaodžiai amerikiečiai miršta anksčiau nei jų tėvai, seneliai ir proseneliai. Pagrindinės trys šios gyventojų grupės mirties priežastys yra narkotikų perdozavimas, alkoholio sukeltos ligos ir savižudybės. A. Case ir A. Deatonas šį reiškinį pavadino „mirtimis iš nevilties“.
Šaltinis: Anne Case and Angus Deaton (2020), Deaths of Despair and the Future of Capitalism, Princeton, NJ: Princeton University Press
Pagal Anna Lembke „Dopamino tauta: pusiausvyros paieška piktnaudžiavimo amžiuje“ (2021, 26-38 psl.)