Mokyklos psichologė: socialinė atskirtis vaikams tampa iššūkiu

Kelly Sikkema / Unsplash

Naują karantino kasdienybę iš techninės pusės perprato jau daugelis, tačiau vis labiau ima ryškėti psichologiniai ir emociniai sunkumai šeimose. Viena jautriausių visuomenės dalių – vaikai išgyvena ne tik su mokymosi procesu susijusius pokyčius, tačiau ir socialinę atskirtį, kuri jiems tampa dideliu iššūkiu.

Vilniuje įsikūrusios Tarptautinės Amerikos mokyklos (AISV) psichologė Uldė Sirtautaitė sako, kad problemos, kurias jai tekdavo spręsti mokykloje, pasikeitė.

„Visuomet daug dėmesio skiriame prevencijai ir edukacijai patyčių, psichoaktyviųjų medžiagų piktnaudžiavimo, konfliktų ir emocijų valdymo temoms. Anksčiau tekdavo spręsti mokinių konfliktus, kurie kildavo mokykloje per pertraukas. Dabar, suprantama, tokių situacijų neliko. Šiuo metu mokiniai susiduria su socialinės atskirties problema: nepaisant amžiaus, dauguma vaikų jaučiasi vieniši negalėdami pasimatyti su savo draugais”, – pasakoja specialistė.

Psichologė Uldė Sirtautaitė

Pasak U. Sirtautaitės, įprasto socialinio gyvenimo ilgesys vaikams nėra vienintelis iššūkis. Tai sudėtingiausia mažiausiems, kadangi jiems labai norisi eiti į lauką žaisti su draugais ar susitikti su jais svečiuose ir mažajam gali atrodyti „neteisinga”, kad negalima to daryti.

Šiek tiek vyresniems vaikams, kurie dažniau paliekami mokytis savarankiškai, gali kilti sunkumų dėl dėmesio sutelkimo ir laiko planavimo. Tokiems vaikams yra itin svarbus asmeninis pedagogo dėmesys. Kai kurie mokiniai prašo mokytojų susiskambinti vaizdo skambučiu, kad matant mokytoją per vaizdo kamerą užduotis atliktų efektyviau – jaustųsi kaip mokyklos klasėje.

Vaikų psichologės teigimu, suaugusiųjų pagalba palengvina mokymosi procesą. Daugeliui vaikų tėvai gali padėti kasdien peržiūrint užduotis ir darbo krūvius. Laiko ir darbų planavimas motyvuoja vaiką atlikti užduotis susikoncentravus, kad vėliau turėtų laisvą vakarą. Taip pat naudinga skaidyti užduotis etapais, į mažesnes dalis, tarp jų padarant pertraukėles – vaikas turi daugiau motyvacijos pasiekti kad ir menkesnį tikslą, bet greičiau.

Ypač sudėtingas metas yra vyresnių klasių mokiniams, kuriems didelį susirūpinimą kelia būsimi egzaminai ir neaiškumai stojimų į aukštąsias mokyklas tvarkoje. Be to, jaunuoliai praranda ir svarbias gyvenimo šventes, pavyzdžiui, mokyklos išleistuvių vakarą.

„Geriausia pasirūpinti vaikais tėvai gali valdydami savo pačių nerimą dėl pasaulinės pandemijos, taip jie nuramins ir vaikus. Svarbu atkreipti dėmesį, kokią informaciją vaikai randa internete, kokiuose tinklalapiuose jie naršo. Susidūrus su netikra, įtarimų keliančia informacija ar sąmokslo teorijomis, patartina kalbėtis su jaunuoliais apie tokios informacijos patikimumą. Tiek vaikams, tiek paaugliams rūpi, kas vyksta pasaulyje, o tėvai gali būti teisingos, patikimos ir realybę atitinkančios informacijos šaltinis“, – pataria specialistė.

Mokyklos psichologė sako, kad ypatingai svarbu palaikymas ir empatija.

„Labiausiai padėti vieni kitiems galime palaikydami ir suprasdami. Žmonės, kurie gyvena vieni, dabar kaip niekad laukia mūsų skambučio, o kiekvieno draugo „aplankymas“ vaizdo skambučiu – galimybė prisiminti, kad turime žmonių, kurie mus palaiko ir kuriems rūpime. Vaikai ir paaugliai susitinka ir bendrauja vaizdo žaidimuose, kartu vykdo misijas ir kuria projektus. Prasminga kiek atlaidžiau jaunuoliams leisti tai daryti, nes dabar jų toks socialinis gyvenimas. Aš ir pati pradėjau žaisti kompiuterinį žaidimą „Minecraft” –  skambučio metu su vaikais aptariame, ką jie pastatė savo pasauliuose, ką aš savajame. Vaikams smagu kibirais semti lavą, man smagu kirpti avis. Tokie patyrimai suartina, o ypač socialinės izoliacijos sąlygomis prasminga ieškoti veiklų, kuriomis galima džiaugtis kartu.

Mokykloje vedu „Bendruomenės gyvenimo“ pamoką, kuri dabar vyksta nuotoliniu būdu: šiuo metu labiau aptariame streso ir nerimo valdymo, prisitaikymo ir laiko planavimo temas; kai kurias užduotis šeimoms siūloma atlikti kartu, pavyzdžiui, visiems suplanuoti, kokių tikslų jie norėtų pasiekti tol, kol esame įstrigę karantine. Mokiniams patinka mokytis įvairių meditacijos technikų,  dalyvauti „Mindfluness“ ar „Tapping meditation“ sesijose, kurios padeda stabtelti susitikimui su savimi ir įveikti neigiamas emocijas“, –  pasakoja U. Sirtautaitė.

Du esminiai patarimai šeimoms

Šiandieninėje situacijoje daug ko negalime pakeisti, tačiau galime pasirūpinti savo šeimos emocine sveikata. AISV psichologė pataria šiuo metu labiau atsižvelgti vieniems į kitus.

•     Gerbkime vieni kitų asmeninę erdvę. Gerbkime šeimos narių asmeninę erdvę, jų savarankiškumą ir apsisprendimo laisvę. Praleidžiant neįprastai daug laiko kartu šeimose gali atsirasti trintis ir labai lengva prarasti ribas. Tačiau svarbu sąmoningai gerbti kiekvieno kambario ar darbo vietos ribas, savarankiškumą, laisvę pasakyti NE, balsuoti už šeimos sprendimus, taip išvengiant nereikalingos įtampos namuose.
•   Raskime laiko susitikimams be neigiamų emocijų. Sekant nerimą keliančias naujienas apie pandemiją, taip pat leidžiant daug laiko kartu vienuose namuose ir negalint išvažiuoti prasiblaškyti, natūralu, kad gali kilti daugiau susierzinimo, pykčio tarp šeimos narių. Todėl svarbu rasti laiko susitikimams be neigiamų emocijų, pavyzdžiui, kas vakarą susėdus kartu padėkoti vieni kitiems už kažką, kas nutiko tą dieną. Pradėjus tokią tradiciją, labiausia ją nori tęsti vaikai. Gyvename išskirtinių iššūkių laikotarpiu, tačiau tai –  ir galimybė atrasti apie save ir kitus naujų dalykų, galimybė augti ir pamatyti pasaulį kitomis akimis.