Moteris pati turi išmokti būti laiminga – joks vyras to už ją nepadarys

Paul Gilligan © ImageZoo/Corbis

Klausimas: Bendrauju su vaikinu, užsieniečiu, viskas dar mezgasi, žodžiu, dar pati pradžia bendravimo ir neaišku, kuo tai baigsis. Susipažinome vienoje vakarienėje neseniai man lankantis pas draugę užsienyje, apsikeitėme kontaktais ir dabar bendraujame kiekvieną dieną per atstumą. Kol kas bendravimas gan nedrąsus, labiau paviršutiniškas, kartais šiltas, bet toks jausmas lyg nei aš noriu iki galo atsiverti, nei jis.

Jis kviečia mane atvažiuoti apžiūrėti savo naujo buto kitoje šalyje, arba siūlosi atvažiuoti pas mane. Beje, jis yra keliolika metų už mane vyresnis. Aš nieko prieš, tačiau pradedu jausti baimę, nepasitikėjimą tiek savimi, tiek juo, kadangi prisimenu savo ankstesnius santykius. Išsiskyriau su vaikinu lygiai prieš metus, taip pat su vyresniu, santykiai buvo per atstumą ir baigėsi nesėkmingai. Po jų net lankiausi pas psichologę porą kartų. Nesuprantu, galbūt pasąmonėje galvoju, kad šitie santykiai irgi nenusiseks. Bijau tapti priklausoma nuo santykių bei nežinomybės apie jo ketinimus. Jaučiuosi nesaugi. Kaip priimti teisingą sprendimą? Irina

Atsakymas: Sveika, Irina. Ačiū, kad parašei, pasidalinai savo istorija ir nuogąstavimais. Suprantama: jei jau kartą nudegei, nesinori būti vėl įskaudintai. Manau, reiktų paisyti savo jausmų ir savisaugos. Svarbiausias klausimas, į kurį turėtum sau atsakyti: „Kokie gi turėtų būti mano santykiai, kuriuose jausčiausi pati savimi ir laiminga?“

Paaiškinsiu, kodėl. Labai dažnai santykiuose, ypač pačioje jų pradžioje matome ne tikrą žmogų, o tokį, kokį jis save parodo, o taip pat tokį, kokį susikuriame savo galvoje. Žiūrint iš psichologinės perspektyvos – dažnai matome projekciją, o ne realią asmenybę.

Ko gero, kiekvienas iš mūsų pasakytų, kad nori matyti tikrovę, tačiau labai dažnai tas norėjimas kažkur pradingsta, kai iš tikro su ja susiduriame. Taip yra visur: mityboje, priklausomybėse, darbiniuose ir asmeniniuose santykiuose… Visi žino, kad rūkyti – kenkia, nepaisant to, beveik kiekvienas rūkantis sako, kad jam nuoširdžiai rūpi jo sveikata.

Lygiai taip pat paklausus žmonių, kiek atvirai jie norėtų pažinti savo romantinį ryšį, atsakymas būtų – „labai atvirai“, tačiau nemažai porų nekreipia dėmesio į akivaizdžius signalus, kad kažkas jų santykiuose yra negerai, jiems visiškai netinkama.

Taigi, dabar tu gali savęs paklausti, ar tu tikrai nori būti su vyru, kuris gyvena net ne tavo šalyje, su kuriuo dažniausias ryšys yra tik vaizdo skambutis, kuris yra vyresnis už tave net keliolika metų?

Ar būtum pasiruošusi dėl santykių išvykti iš Lietuvos, turint omeny visus iš to išplaukiančius sudėtingumus, jei tas ryšys susiklostytų? (Žinoma, yra ir ta galimybė, kad jis atvyktų į tavo šalį). Jei būtent tokio ryšio nori savo gyvenime, tuomet atsakymas kaip ir aiškus.

Jei toks ryšys tavęs netenkina, kaip manai, kodėl tave traukia vyresni sunkiai prieinami vyrai – užsieniečiai, su kuriais santykiai dėl atstumo komplikuojasi iš karto? Dažniausiai atsakymų į tokius klausimus reikia ieškoti ne čia ir dabar, ir net ne vakar, o praeityje, žvelgiant į santykius su vaikystėje tau reikšmingais žmonėmis. Galbūt jie buvo emociškai nepasiekiami, tolimi?

Jei visgi užsimezgęs ryšys tau yra labai svarbus ir patrauklus, galbūt verta atviriau su tuo žmogumi pasikalbėti ir jį patyrinėti, išsiaiškinti ar abu norite panašių dalykų: paklausti apie jo praeities santykius, dabartinius lūkesčius. Manau, geriausia nespėlioti, o jo paties tiesiai šviesiai paklausti, kokių santykių jis nori, kas jam yra svarbiausia santykiuose ir gyvenime.

Nebūtinai tau reikia klausti apie jus, t.y. jūsų ryšį, nes draugas gali paprasčiausiai nežinoti, juk tave dar mažai pažįsta, bet galima klausti apskritai apie jo laukimus, apie tai, ko jis tikisi iš ryšio, kokiame gyvenimo etape jis yra: ar jis nori šeimos, ar rimtos draugystės, ar šiaip draugės laisvalaikio praleidimui.

Jei taip stipriai bijai tapti priklausoma nuo santykių, galbūt tu, Irina, apskritai labai daug tikiesi iš santykių, iš vyrų? Galbūt taip nutiko ir praėjusį kartą? Pavyzdžiui, kad vyras išspręs visas tavo problemas, padarys tave laimingą, patenkins meilės, šilumos, globos poreikius. Svarbu suprasti, kad joks vyras to nepadarys, tu pati turi išmokti būti laiminga ir remtis į save, pasirūpinti savo poreikiais, turėti savo gyvenimą: mėgstamą veiklą, darbą, pomėgius.

Taigi, galbūt geriau neturėti kažkokių ypatingų laukimų iš santykių. Galbūt – tiesiog būti atvirai, ką tau gali pasiūlyti gyvenimas: ar tai bus šiaip įdomi pažintis, o gal turėsi tiesiog gerą bičiulį kitoje šalyje, o gal romantišką ir smagų nuotykį be jokių didelių įsipareigojimų, o galbūt jis išsivynios į rimtą ir gilią partnerystę.

Labai tikiuosi, kad šie klausimai ir pastebėjimai nukreips tave tinkama linkme ir rasi sau reikalingus atsakymus. Sėkmės!

Psichoterapeutė Ramune Pajuodyte-Milašienė / 15min.lt
psichoterapeutas.com | porosterapija.lt